Dėl Vištyčio ežere, kaip įtariama, padaryto sienos pažeidimo ketvirtadienį prie valstybės sienos susitiko Rusijos ir mūsų šalies pasieniečiai. Susitikimo metu išsiaiškinę aplinkybes abiejų šalių pasieniečiai konstatavo, jog du asmenys iš Rusijos pusės motorine valtimi pažeidė Lietuvos ir Rusijos sieną.

  Savivaldybės meras Algimantas Antanas Greimas gyventojus asmeniniais klausimas priima antradieniais, nuo 9 iki 12 val., S. Nėries g. 1, 301 kab., III a. Savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Bagušinskas gyventojus asmeniniais klausimais priima trečiadieniais, nuo 9 iki 12 val., S. Nėries g. 1, 302 kab., III a. Vasario 1 d., trečiadienį, nuo 13 val., mero pavaduotojas A. Bagušinskas gyventojus asmeniniais klausimais priims Vištyčio seniūnijoje.

Šįmet žiema prasidėjo vėlai, o rimčiau pasnigo tik savaitės pradžioje. Tačiau seniūnai jau apklausė ūkininkus, kurie padėjo sunkią praeitą žiemą, ar jie pasiruošę ateiti į pagalbą, jeigu kelius vėl užverstų sniegas. Pakalbinti labiausiai užpustomų Vištyčio ir Gražiškių seniūnijų vadovai sakė esą ramūs, nes ūkininkai pasiryžę padėti ir šiemet, nors praeitą savaitę dar nebuvo aišku, ar šįmet jie galės teikti tokias paslaugas ir gauti už tai užmokestį. - O ką daryti, jei žmonėms bėda ir daugiau nėra kam pagelbėti, – kalbėjo ir pernai kelius Rėčiūnuose bei Totorkiemyje su savo technika valyti padėjęs Vištyčio krašto ūkininkas Arūnas Kartavičius. – Mano senukas buldozeris sniegą stumdė ir pernai, ir šįmet jau yra paruoštas, kad bėda neužgriūtų netikėtai. Nors sniego dabar dar valyti nereikia, bet viskas gali pasikeisti per naktį. Toks jau tas mūsų Vištyčio kraštas. Čia sniego visada būna daugiau negu kitur.

Buvęs vištyčiokas Iskus Klampuskus (pirmas iš dešinės) su trimis klasės draugais Ichele Esterson'u, Laser Salenson'u, Fritz'u Aaron'u. Du iš jų žuvo per holokaustą 1941 m. [foto 1925 m.]

  Vištyčio miestelio centre Taikos g. 17 numeriu pažymėto namo nepastebėti neįmanoma. Nesvarbu, ar praeisi pėsčiomis, ar važiuosi automobiliu. Neseniai į Vištyčio regioninį parką buvo atvykę svečių iš Kaliningrado srities. Pravažiuojant pro šią sodybą, jie paprašė stabtelėti ir tarstelėjo, kad čia tikriausiai muziejus. Ne, tai ne muziejus. Šioje drožiniais, o nuo ankstyvo pavasario – ir margaspalvėse gėlėse skendinčioje sodyboje gyvena garbingo amžiaus vištytietė Aldutė Kaminskienė.

  Dar kartą pakalbinta V. Menčinskienė sakė, kad nesusmulkintų karklų, kurie liko paežerėje atlikus darbus, yra nemažai. – Norėčiau priminti, kad tie, kurie nori, gali karklų pasiimti, kiek tik reikia, – sakė bendruomenės pirmininkė. – Visiems juk sakėme, kad gali naudotis, neštis, vežtis. Tačiau iki šiol niekas dėl karklų nesikreipė, tad nesuprantu, ko skundžiasi. Pakartotinai prašau visus, norinčius nemokamo kuro krosniai, kreiptis į bendruomenę.

  VSAT Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardos pasieniečius antradienį aplankė 19 Vilkaviškio rajono Gražiškių gimnazijos moksleivių. Propaguodami pasieniečio profesiją sieną su Rusija saugantys Vištyčio pasieniečiai ne tik patys nuvyksta į renginius šioje gimnazijoje, bet ir gimnazistus kviečiasi į užkardą. Šįsyk užkardos teritorijoje rinktinės Specialiosios paskirties būrio kinologai Robertas Maziukas ir Robertas Lenkauskas su tarnybiniu šunimi Jostu pademonstravo parodomąją programą: šuns bendrą paklusnumą, jo gebėjimus ieškoti narkotikų ir sulaikyti pažeidėją.  R. Maziukas papasakojo apie VSAT kinologų darbą, atsakė į moksleivių klausimus. Vištyčio užkardos vado pavaduotojas Juozas Sideravičius svečiams papasakojo apie užkardą ir pasieniečių darbą,  pademonstravo skaidres,  kuriose užfiksuoti įsimintiniausi tarnybos momentai, sulaikyta kontrabanda. Be to, J. Siderevičius pateikė informacijos apie pasieniečio profesijos įgijimo galimybes.

  Su skundu supažindinta V. Menčinskienė sakė apgailestaujanti, kad Vištytyje vis dar yra tokių žmonių, kurie nepajudindami nė pirštelio nori gyventi remiami kitų. – Taip, mes tuos karklus susmulkinome, – aiškino bendruomenės pirmininkė. – Tačiau aš pati už savo pinigus pirkau degalus traktoriui, grandines benzininiam pjūklui, kiti žmonės dirbo su savo technika, taip pat dėjosi pinigų. Tad mes, kurie prisidėjome prie šitų darbų, ir pasidalijome susmulkintus karklus. Kas atėjo padėti, tas jų gavo. Sau pasilikau pačią mažiausią priekabaitę. Tikrai, man labai gaila, kai skundžiasi patys didžiausi tinginiai, kurie nieko nepadarė ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs...

  Šią vasarą lankantis Dainavos stovykloje (Mančesteris) tarp kitų įdomių žmonių teko sutikti  ir Mindaugą Mikolainį. Pirmosios bangos lietuvių emigrantų anūkas su grupe iš įvairių JAV kampelių suvažiavusių lietuvių kilmės žmonių savaitę mokėsi savo senelių gimtosios kalbos. Įdomu buvo sužinoti, kad Mindaugas - garsaus knygnešio, varpininko, laikraštininko Petro Mikolainio (1868-1934) anūkas.

Vištytis - Virbalis WWII pradžia

   Naujajame 2012–2015 m. mokyklų tinklo pertvarkos plane atsispindi tai, kaip atrodys visas rajono mokyklų tinklas iki 2015 m. Iki šios datos trys rajono mokyklos – Bartninkų Jono Basanavičiaus, Sūdavos bei Virbalio vidurinės – turėtų tapti pagrindinėmis. Šios įstaigos jau nuo 2014 m. nekomplektuos vienuoliktų klasių, o nuo 2015 m. jos taps pagrindinėmis mokyklomis.  Plane taip pat numatyta, jog Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinė mokykla turi galimybę įgyti gimnazijos statusą. Ši įstaiga yra pasienio mokykla, todėl jai įgyjant gimnazijos statusą gali būti taikomi kitokie, paprastesni, reikalavimai. Mokyklai užtenka sudaryti po vieną vienuoliktą bei dvyliktą klases, kuriose mokytųsi bent po 15 mokinių.  Tiesa, siekiant šio statuso Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos laukia labai sunkus darbas – pasirengti vidurinio ugdymo programos akreditacijai.

  PARODA. Vištyčio regioninio parko direkcijos patalpose veikia drožėjos Aldutės Kaminskienės darbų paroda. Susitikimas su autore vyks rytoj, sausio 13 d., 13 val.

  R. Kundreckui sėkmės tarnyboje užtikrinant sienos su Rusija ruožo apsaugą linkėjo į Vilkaviškio rajone įsikūrusią Vištyčio užkardą atvykęs laikinasis VSAT vadas pulkininkas Antanas Montvydas. Jis ceremonijos metu R. Kundreckui perdavė užkardos spaudą. Naują vadą sveikino ir VSAT Lazdijų rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Virgilijus Raugalė, Vištyčio seniūnas Bronislovas Polita, Vištyčio klebonas Linas Dūkšta, Vištyčio regioninio parko vadovas Nerijus Paškauskas. Po ceremonijos naujam užkardos vadui atsikvėpti nebuvo kada - užkardoje iškart prasidėjo Vištyčio pasieniečių ataskaitinis susirinkimas, kuriame aptarta ir vertinta jų veikla 2011 m. 35-erių R.Kundreckas iki šiol užėmė Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko pareigas. Sienos apsaugos sistemoje jis tarnauja daugiau kaip 15 metų.

  Vištyčio photo ][ Zlatarinskų šeima.

  Lavinskas Juozas gimė 1897 m. gegužės 29 d. Kaupiškių k., Vištyčio valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, I pasaulinio karo metu evakuavosi į Rusiją ir 1918 m. Voroneže baigė komercinę mokyklą. grįžęs į Lietuvą 1919 m. sausio 28 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. vasario 12 d. bolševikams puolant Alytų dalyvavo kautynėse prie Venciūnų kaimo.1919 m. gegužės mėnesį pulką perkėlus į Ukmergės frontą dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Ukmergės, Kurklių, Leliūnų, Utenos.

  Vištyčio vokiečių pradinė mokykla 1917 ir 1922 metais.

   Vištyčio seniūnijoje asfaltuotos gatvės seniai laukė Totorkiemio kaimo žmonės.  Pasak seniūno Bronislavo Politos, šią svajonę pavyko įgyvendinti pagal programą „Veiklūs kaimynai“, parengtą kartu su lenkais. ES lėšomis išasfaltuota 1 km minėtos gyvenvietės kelio.

  VSAT vado generolo Vainiaus Butino trečiadienį pasirašytu įsakymu VSAT Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardos vadu paskirtas pulkininkas leitenantas Rimantas Kundreckas. 35-erių R.Kundreckas Vištyčio užkardai vadovauti pradės nuo sausio 11 d. Pastaruoju metu jis užėmė Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko pareigas. Sienos apsaugos sistemoje R. Kundreckas tarnauja daugiau kaip 15 metų. Ankstesnis Vištyčio užkardos vadas kapitonas Algis Ažukas išėjo į pensiją.Vištyčio užkarda saugo 39 km Europos Sąjungos išorės sienos su Rusija ruožą. Iš jų siena sausuma eina 23,2 km, vandeniu Vištyčio ežere, Matlaukio tvenkinyje ir Lieponos upelyje - 15,8 km.

  Trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Vainiaus Butino įsakymu paskirtas naujas Vištyčio užkardos vadovas. Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininku iki šiol dirbęs 35-erių Rimantas Kundreckas užkardai vadovauti pradės nuo sausio 11 d. Ankstesnis Vištyčio užkardos vadas Algis Ažukas išėjo į pensiją.

Vienišam žmogui ne visuomet smagu laukti švenčių, tad kaip būna malonu, kai tą vienatvę netikėtai kas nors išsklaido. Aš tokių netikėtų svečių sulaukiau Kūčių išvakarėse, kai sėdėdama namuose galvojau, kad pas mane, nuošaliai gyvenančią, tądien jau niekas neapsilankys. Tačiau pravėrusi duris ant slenksčio išvydau Vištyčio seniūnijos bendruomenės pirmininkę Vilmą Menčinskienę ir grupelę jaunimo. Bendruomenės atstovai atvažiavo pasveikinti su artėjančiomis šventėmis, įteikė atviruką su labai gražiais ir jaudinančiais žodžiais. Juos perskaičiusi net apsiašarojau. Manau, kiekvieną sujaudintų toks netikėtas svetimų žmonių dėmesys, jautrus šventinis sveikinimas. Dabar vis nesiliauju galvojusi, kokia didelė bendruomenės pirmininkės V. Menčinskienės širdis. Jos šilumos užtenka ne tik savo šeimai, bet ir kitiems žmonėms.

  Pakeliui link Vištyčio ][ DELFI FOTO albumas

  Kartą kalėdodamas vienoje iš ankstesnių mano parapijų užsukau į vadinamąjį socialinį būstą. Tą rytą tai buvo vieni iš pirmųjų mano aplankytų namų.  Pasibeldžiu, praveriu duris ir išvystu stalą su vakarykščių vaišių likučiais: atidaryta ir neišvalgyta konservų dėžute, silkės galva... Netoliese lovoje ilsisi moteriškė. Sakau: „Garbė Jėzui Kristui! Kviečiu kartu pasimelsti, esu pasirengęs jūsų namus pašventinti...“ Pakėlė „pavargusi” moterėlė galvą, pramerkė vieną akį ir sako: „Duok tris litus ir gali šventinti!“

Santuokų įrašai Vištyčio bažnyčios metrikų knygose.

Gruodžio 22 d., 13 val., visi kviečiami prie kalėdinės eglutės, kuri papuošta prie Vištyčio bendruomenės namų. Bus dalijama kalėdinė sriuba, vaikučius aplankys Kalėdų Senelis. 14.30 val. bendruomenės namuose „Rudenėlio“ klubo mėgėjų teatras „Kertė“ parodys nuotaikingą spektaklį „Sunki našta“.

Susitikimuose aptartos miškų tvarkymo problemos, pasikeitimai įstatyminiuose aktuose, atsakyta į miško savininkų klausimus. Daugiausia interesantų susirinko Vištyčio seniūnijoje. Diskutuota miškų atkūrimo, priežiūros, miškų įveisimo, žvėrių, ypač bebrų, daromos žalos, pranešimų apie ketinimus kirsti mišką teisingo užpildymo, miško kirtimo ir kitomis temomis.

Dažnai užkardoje apsilankantys Vilkaviškio rajono Vištyčio miestelio P.Kriaučiūno vidurinės mokyklos moksleiviai mielai piešia ir dovanoja savo darbelius pasieniečiams. Dvidešimt aktyviausių šios mokyklos 3-4 klasių moksleivių kartu su mokytojomis atėjo į užkardą. Jie atsinešė ir savo piešinius kalėdine tematika. Užkardos patalpose buvo surengta moksleivių piešinių paroda-apžiūra. Piešiniai ir maketai buvo pakabinti ant sienos, o vaikai pasakojo, ką juose stengėsi pavaizduoti. Visus piešinius apie pasienį moksleiviai padovanojo užkardai. Vištyčio pasieniečiai mokytojoms įteikė padėkas, o konkurso dalyviams negailėjo gerų žodžių už piešinius ir už rankų darbo žaisliukais papuoštą eglutę.

Penktadienį praūžęs stiprus vėjas Vištytyje pridarė „bėdos“ – miestelio gatvėse buvo dingusi elektra. Tačiau, pasak seniūno Bronislavo Politos, šeštadienį gatvių apšvietimas buvo sutvarkytas. Beje, Vištyčio krašte savaitgalį ir šiek tiek pasnigo, o pas kaimynus lenkus sniego danga siekia net apie sprindį.

VSAT pareigūnai gimnazistams papasakojo apie pasieniečių darbą ir specifiką ir skaitė paskaitą apie nepilnamečių įsitraukimo į nusikalstamas grupuotes grėsmes, susijusias su valstybės sienos pažeidimais ir kontrabandos gabenimu. Pasieniečiai priminė ir apie įstatymuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Vyresniųjų klasių gimnazistams Vištyčio užkardos pareigūnai pateikė ir informacijos apie Pasieniečių mokyklą, kurioje galima įgyti šią profesiją, ir priėmimo į ją sąlygas. Pasieniečiai gimnazistams padalijo lankstinukų apie nepilnamečių įtraukimo į nusikalstamas grupuotes pavojų ir apie Pasieniečių mokyklą.

  Nors apie J. Basanavičiaus asmenybę, kaip jau buvo minėta rašyta nemažai, bet kai kurie jo gyvenimo epizodai yra aptarti labai fragmentiškai neaptarti ir dar nesulaukę atskirų nuoseklių tyrinėjimų. Juos čia ir pristatysime. Vienas tokių epizodų - J. Basanavičiaus metai, vasaros, leistos mažame pasienio miestelyje Vištytyje, gretimame valsčiuje, visai netoli gimtųjų Ožkabalių. Ir kitas – J. Basanavičiaus ir Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės meilės istorija. Pastarajai nemažai dėmesio yra skyręs dr. Vaidas Šeferis, kurio dėka 2009-aisiais metais lietuvių skaitytojus pasiekė jo išverstas Gabrielos Mol dienoraštis ir laiškai J. Basanavičiui bei jos susirašinėjimas su vyresniąją seserimi Marija Mol-Proske. Būtent šios V. Šeferio parengtos knygos “Mano tėvynė - prie jo širdies dėka” (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) galima rekonstruoti nelabai žinomą ir pažįstamą J. Basanavičiaus gyvenimo tarpsnį.

Praėjo 160 lapkričių, kai Ožkabaliuose gimė mūsų kraštietis, tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius. Neeilinio jubiliejaus proga gimtinės kolektyvas sugalvojo patikrinti moksleivių žinias edukacinėje viktorinoje „Pažinkime mūsų patriarchą J. Basanavičių“. Lapkričio 21–25 dienomis Nepriklausomybės Akto signataro gimtinę aplankė 19 grupių iš 15 respublikos mokyklų: iš Bartninkų, Vištyčio, Gižų, Želsvos, Keturvalakių, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Lukšių, Sintautų, Alytaus ir Vilniaus.

Perskaitę skelbimą „Santakos“ laikraštyje (2011 m. lapkričio 5 d., Nr. 128) dėl planuojamos fotoelektrinės, kitaip vadinamos saulės jėgaine, statybos į redakciją kreipėsi keli rajono gyventojai. Pasak jų, Totorkiemio kaime (Vištyčio sen.) kilo nepasitenkinimo banga. Mat vietiniai gyventojai apie tai nebuvo informuoti, su jais niekas nekalbėjo ir nepaaiškino, ar tai nepakenks jų sveikatai.

   Neseniai Pasaulio kybartiečių draugija pasirašė sutartį su „Homo Liber“ leidykla Vilniuje, kad ši išleistų Albino Vaitkevičiaus knygą „Mūsų Kybartai“.  Pavasarį mūsų knygą jau turėtų išvysti skaitytojai. Greitu laiku ji bus pradėta maketuoti, – sakė Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis. Knygą sudaro aštuoni skyriai, iš viso – apie 350 puslapių su nuotraukomis. Joje – visa Kybartų istorija nuo pat pradžių pradžios iki Nepriklausomybės atkūrimo. Prie šios knygos išleidimo žada prisidėti ir rajono Savivaldybė. Juk Kybartai yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje, tad parama šiai knygai, pasak L. Narbučio, būtų plunksnelė į mūsų valdžios kepurę. Sulaukta ir privačių asmenų paramos.

  Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai dalyvavo Suvalkų mieste (Lenkija) vykusiame seminare „Turizmo skatinimas saugomose Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio teritorijose“. Seminaras surengtas įgyvendinant tarptautinį projektą „Trijų valstybių sienų sankirtos taškas Vištytis jungia regionus ir tautas“, finansuojamą Nemuno euroregiono vietinių, regioninių ir tarpvalstybinių iniciatyvų rėmimo programos fondo lėšomis.

  Lietuvoje renkamas „Gamtos riteris“, tad Vištyčio regioninio parko direkcija pasiūlė pretendentą į šį titulą – Sūduvos krašto gamtininką dr. Arūną Balsevičių. Priminsime, jog nuo šių metų kovo Lietuvoje vykdoma visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa „Keliaukime kitaip“. Apie šią programą jau buvo rašyta „Santakoje“, daugiau apie tai galite sužinoti interneto svetainėje www.keliaukkitaip.lt. Ši svetainė – tai ekobendruomenės būrimosi vieta. Čia rasite ir informacijos apie organizuojamus konkursus. Vienas iš jų skirtas „Gamtos riterio“ titului laimėti. Jis bus skiriamas už nuopelnus saugomoms teritorijoms ir aplinkai, už ekologinį draugiškumą, už pastangas prižiūrint gamtą.

  Vištyčio regioninio parko darbuotojai pakvietė mažuosius Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos mokinius draugiškai sodinti eglučių Šilelio miške. Linksmai nusiteikę, su dainomis, pilni energijos jaunieji gamtininkai puolė prie darbų. Vaikai buvo labai smalsūs, domėjosi, per kiek laiko užauga medelis, kaip taisyklingai jį pasodinti ir prižiūrėti. Kiekvienas norėjo ir turėjo galimybę pasisodinti po savo medelį. Šie mokinukai yra jaunųjų gamtos bičiulių būrelio, kuriam vadovauja mokytoja Zina Daugėlienė, nariai. Čia siekiama nuo mažens mokyti mylėti gamtą, ja rūpintis, globoti.

Po metus trukusių restauravimo darbų praeitą sekmadienį Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje vėl sugaudė vargonai. Jie buvo suremontuoti iš Vištyčio kilusio verslininko Viktoro Kraujutaičio ir parapijiečių suaukotomis lėšomis. Ta proga vyko iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavęs vyskupo generalvikaras monsinjoras Gintautas Kuliešius vargonus pašventino. Vištyčio parapijos klebonas Linas Dūkšta nuoširdžiai padėkojo parapijiečiams ir verslininkui už paramą.

  Klampučių ir Vištyčio kaimų bendruomenės, bendradarbiaudamos su teritorine darbo birža, pasinaudojo specialia viešųjų darbų programa. Ji skirta būtent kaimo bendruomenėms. Pasirašius sutartį buvo galima gauti pagalbininkų, užsiregistravusių darbo biržoje. Pagal šią programą porai mėnesių įdarbinta iki dešimties vietinių bedarbių. Bendruomenės pirmininkės teigė, kad taip šįmet atlikta nemažai aplinkos tvarkymo darbų. Nors visuomeniniais pagrindais dirbančioms moterims Vilmai Menčinskienei ir Daivai Rudzevičienei prisidėjo nemažai darbo, rezultatu jos patenkintos.

  Vištyčio jaunimo „išvyka“ buvo gana makabriška: tai buvo paskutinė žmogaus kelionė į dangų arba – čia jau kaip pasirinksi – į pragarą... Vis dėlto daugiausia aplodismentų ir palaikymo šūksnių sulaukė neformalūs „Degėsiai“. Iš pradžių kelionės metu važiavusi linksmai, bet labai nesaugiai, padariusi avariją ir sudegusi komanda it feniksas atgimė šiuolaikiškoje jaunatviškoje kelionėje per gyvenimą, kur realybė susipynusi su virtualia erdve, o gyvenimas – su žaidimu.

  Jaunimas turėjo parengti ir pristatyti projektėlius, kaip įsivaizduoja savo gimtąjį Vištytį ateityje, ko miesteliui dabar trūksta. V. Menčinskienė sakė, kad idėjų būta visokiausių: nuo automobilių remonto dirbtuvių iki modelių namų. Kiekvienos komandos darbas buvo įdomus, pagrįstas samprotavimais. Seminaro lektorė D. Riklienė, pasitelkusi vaizdinę medžiagą ir sugalvojusi užduočių, medžiagą apie bendruomenių plėtrą pristatė labai įtaigiai. Vištyčiokai renginiu liko patenkinti ir sakė laukiantys naujų. Kaip žadėjo bendruomenės pirmininkė, jie bus organizuojami ir ateityje, kol leis iš projektų laimėtos lėšos.

   Moksleiviai sužinojo, kodėl saugomose teritorijose reikia reguliuoti žmonių veiklą, galinčią turėti neigiamą poveikį gamtai, kraštovaizdžiui, išgirdo nemažai informacijos apie Lietuvos miškus, draustinius, rezervatus. Apie Suvalkijoje esančią valstybės saugomą teritoriją – mūsų krašto puošmeną Vištyčio regioninį parką bei įdomiausius jo objektus gimnazistams papasakojo šio parko direktorius Nerijus Paškauskas. Gimnazistai išgirdo, jog didžioji dalis mūsų rajono miškų yra susikoncentravę Vištyčio regioniniame parke. Net 51 proc. parko teritorijos užima miškai.

  Šiais, 2011-aisiais, lapkričio 23 d. minimos dr. Jono Basanavičiaus 160-osios metinės. Asociacija „Sūduvos kultūros fondas“ su partneriais bei savanoriais rengia trijų dienų programą šiai progai paminėti. Norėtume Jus iš anksto kviesti į renginius, skirtus šiai iškiliai mūsų krašto asmenybei – Nepriklausomybės akto signatarui, laikraščio „Aušra“ pirmajam redaktoriui, Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjui, istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos studijų autoriui, tautosakos rinkinių sudarytojui ir leidėjui.

  VILKAVIŠKIS: 11.11.21 d. Literatūros paroda stenduose „Jono Basanavičiaus literatūrinis palikimas“: Kraštiečio, visuomenės veikėjo Jono Basanavičiaus 160-osioms gimimo metinėms. VIRBALIS: 11.11.11-26 d. Literatūros paroda „Rusų rašytojui Fiodorui Dostojevskiui - 190“. BARTNINKAI: 11.11.02-14 d. Literatūros paroda „F. Dostojevskis - literatūros klasikas, rusų kultūros pažiba“: Rusų literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio 190-osioms gimimo metinėm. 11.11.23 d. Teminė paroda - pristatymas „Budinęs Lietuvą“: Kraštiečio, daktaro Jono Basanavičiaus 160-osioms gimimo metinėms. VIŠTYTIS: 11.11.15 d. Teminė paroda „Tautinio atgimimo patriarchas“: Daktaro J. Basanavičiaus 160-osioms gimimo metinėms.

O jei visi apleis tave, tai likęs vienas, krisk ant žemės ir bučiuok ją, suvilgyk ją savo ašaromis, ir žemėj iš tavo ašarų išaugs vaisius, nors niekas nei matytų, nei girdėtų tavęs vienatvėje.  [Broliai Karamazovai].

  Lapkričio 12 d. Girėnų kaimo bendruomenės namuose vyks Girėnų kaimo kapelos „Versmė“ 15 metų jubiliejinis koncertas. 12 val. – šv. Mišios Vištyčio parapijos bažnyčioje už Kaupiškių ir Girėnų kaimų gyventojus ir kapelos narius. 3 val. – šventinis koncertas. Dalyvaus svečiai: Lazdijų rajono Šeštokų kaimo kapela „Griežlė“, Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos kaimo kapela „Sangrūda“, Vilkaviškio rajono Paežerių kaimo kapela „Gulbinėlis“. Po koncerto – kaimo balius. Vaišės suneštinės.

  In the course of the 19th century an unusually high total number of Wistyten Jews settled in nearby  East Prussia and acquired Prussian nationality. At the same time the courses which their lives took were  quite diverse. Hirsch Chaim Nowitzki, for instance, came to Tilsit to live with his brother as early as 1811, at  the age of eleven, was trained as a wood trader and made an application for citizenship in 1847, by which time he was already able to display a wealth of over 10 000 Thalers. From the papers which he enclosed it an be seen that Nowitzki had a storage site for lumber and timber at his disposal which was of great use to the town and the region, since he, unlike other wood traders, sold wood all year round.

  Kitas to paties krašto didžiavyris – Petras Kriaučiūnas (1850-1916), kuris, anot Arvydo Vidžiūno, „mūsų istorijoje pirmiausia įrašytas kaip tautinio atgimimo lyderis, sakytiniu žodžiu, pedagoginiu darbu ir kasdiene lietuvybe skelbiančia laikysena įgyvendinęs tai, ką J. Basanavičiaus „Aušra“ teigė savo rašytiniais tekstais“. Jubiliejiniuose Petrui Kriaučiūnui skirtuose leidiniuose, kaip ir jau minėtose daraktorių bei knygnešių istorijose, jo žmonos Zofijos Zaleskaitės Kriaučiūnienės (Arminienės) pavardės taip pat nerasime. Bostono enciklopedija pamini, kad Petras Kriaučiūnas buvo vedęs poeto Arminėlio Trupinėlio našlę. Sofija Zaleskaitė-Kriaučiūnienė (1849-1912) - bajoro duktė, kaip ir dauguma to laiko bajoraičių, buvo auklėjama lenkiška dvasia. Tačiau būtent ją, Sofiją Kriaučiūnienę reikia priskirti prie tų laikų lietuvybės ugdytojų, aktyvių lietuvių veikėjų.

Manoma, kad iki 2015 metų Vilkaviškio rajone sumažės vidurinių mokyklų. Šiuo metu vidurinėmis esančios Bartninkų Jono Basanavičiaus, Sūdavos bei Virbalio mokyklos turėtų tapti pagrindinėmis. Ar gimnazija taps Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinė mokykla, paaiškės nuo jos akreditacijos rezultatų. Gali būti, kad kai kurios šiuo metu pagrindinės mokyklos taps tik pradinėmis, o gal bus prijungtos prie kitų stambesnių mokyklų. Gali tekti uždaryti ir kai kurias nedideles pradines mokyklas.

  Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinė mokykla turi galimybę įgyti gimnazijos statusą. Kadangi Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinė yra pasienio mokykla, jai įgyjant gimnazijos statusą gali būti taikomi kitokie, paprastesni, reikalavimai. Šiai mokymo įstaigai užtenka sudaryti po vieną vienuoliktą bei dvyliktą klases, kuriose mokytųsi bent po 15 mokinių. Tada mokykla turės galimybę tapti gimnazija“, – tvirtino A. Finagėjevienė. Tiesa, siekiant šio statuso Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos laukia labai sunkus darbas – pasirengti vidurinio ugdymo programos akreditacijai.

Виштынецкое озеро образовалось в результате таяния ледников. Ему более 12 000 лет. Оно не только самое большое в Калининградской области, но и самое чистое. Местные экологи его еще называют Байкалом в миниатюре. Хоть глубины и не сравнимы с байкальскими, но гидрологические процессы довольно схожи. Например, температура поверхности воды может достигать 25 градусов, а на глубине не превышает 8-9. Эта дает возможность уживаться как теплолюбивым рыбам, так и тем, кто предпочитает воду попрохладнее. Здесь водится около 20-ти видов рыб. Помимо обычных окуня, плотвы и щуки встречаются и редкие виды. Например, ряпушка. Даже угорь сюда добирается из Саргасова моря. Раньше здесь вылавливали до 45 тонн рыбы в год. Сейчас объемы лова резко сократились. Как это ни странно, ученые считают, что исчезновение рыболовецких хозяйств привело к тому, что рыба стала мельчать.

  Mergaičių jaunučių amžiaus grupėje nugalėjo bartninkietė N. Alytaitė. Antrąją vietą užėmė S. Lapienytė iš „Aušros“ gimnazijos, trečia buvo V. Dulinskaitė (Bartninkų J. Basanavičiaus vid. m-kla). Tarp to paties amžiaus berniukų greičiausiai bėgo Gražiškių gimnazistas M. Šmigelskas. Antrąją ir trečiąją vietas laimėjo bartninkiečiai M. Ūsas ir I. Adomavičius. Merginų jaunių amžiaus grupėje čempione tapo bartninkietė A. Glineckaitė. Antrosios vietos diplomas įteiktas L. Malinauskaitei (Gražiškių gimnazija), o trečiosios – R. Kartavičiūtei (Vištyčio Petro Kriaučiūno vid. m-kla). Tarp vaikinų jaunių pirmas finišavo S. Stočkus iš Gražiškių, aplenkęs II ir III vietas iškovojusius „Aušros“ bėgikus P. Strioką ir K. Ruočkų.

  Vėsoka Vištyčio regioninio parko salė praėjusio ketvirtadienio popietę sušilo nuo šį kraštą apdainuojančių posmų, nuo eilių apie gyvenimo pilnatvę, rudenį, meilę. Rajono literatai jau vienuoliktą kartą savo kūrybą dovanojo Vištyčio žmonėms. Kaskart vis didesnį jų būrį sutraukia Regioninio parko direkcijos darbuotojos Rimos Gagienės kvietimas į tradicinę literatūros šventę „Rudens žydėjimas“. Ne be reikalo šįkart renginį vesdama vilkaviškietė Janina Kurtinaitienė kalbėjo, kad kuriantis žmogus, norėdamas pajusti džiaugsmą, savo kūryba turi dalytis su kitais. Ir tada tas džiaugsmas tampa dvigubas. Tuo lengvai galėjai patikėti jausdamas, kaip sėdintieji salėje savo širdis atveria rajono literatų eilėms, Muzikos mokyklos kanklininkių melodijoms ir kolektyvo „lakštingalai“ – solistei Eimantei Kurauskaitei.

  Gausus pareigūnų būrys bei Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkas Albinas Antanaitis ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danutė Viltrakienė lankėsi Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinėje mokykloje.  Tęsdami tradicijas A. Antanaitis, D. Viltrakienė bei nepilnamečių specialistės Rūta Kairienė ir Asta Rimavičiūtė mokiniams priminė jų teises ir pareigas. Pareigūnai aiškino, kokia atsakomybė taikoma padarius teisės pažeidimą ar nusikaltimą bei atsakinėjo į rūpimus klausimus. Po teisinio švietimo pamokos, mokykloje prasidėjo sportinės varžybos. Daugiausiai aistruolių sutraukė krepšinio varžybos, kuriose žaidė policijos pareigūnai prieš moksleivius. Krepšinio aikštelėje fortūna šypsojosi policijos atstovams. Varžybų metu vyko ir šaškių varžybos tarp teisėsaugos pareigūnų ir mokinių, bei smiginio varžybos. Pasibaigus varžyboms buvo paskelbti nugalėtojai ir jiems atiteko pareigūnų įsteigti prizai. Po šauniai praleistos popietės pareigūnai atsisveikino su mokyklos bendruomene, palinkėjo gerų mokslo metų ir draugiško bendravimo.

  Kad kelionė būtų įdomesnė ir azartiškesnė, „Keliauk kitaip“ išleido ir platina saugomų teritorijų lankytojo pasą. Ekopasas – tai pirmasis žingsnis gauti simbolinę vizą į ekologijos pasaulį. Šiuos pasus Jūs galite pasiimti saugomų teritorijų direkcijose. Pakeliavę po Vištyčio regioninį parką ir apsilankę direkcijoje taip pat galite pasiimti ekopasą. Direkcijos darbuotojai jame pažymės, kad aplankėte Vištyčio regioninį parką. Keliaudami saugomų teritorijų maršrutais, Jūs galite rinkti šias žymas užsukę į saugomų teritorijų direkcijas. Tai skatintų žmones aplankyti kuo daugiau objektų ir surinkti kuo daugiau tokių žymų. Ekopasus taip pat galite pasiimti Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre, kuris sutiko maloniai su mumis bendradarbiauti.

Algimantas Kezys gimė 1928 m. spalio 28 d. Vištytyje, Vilkaviškio apskrityje. Menininko kelias driekėsi iš Vištyčio per Vilnių, Vokietiją, Ameriką ir vėl atvedė į Lietuvą. 1944 m. A. Kezys su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1950 m. atvyko į JAV ir įstojo į Jėzuitų ordiną. 1961 m. buvo įšventintas į kunigus. 1966 m. studijuodamas Lojolos universitete Čikagoje įgijo filosofijos magistro laipsnį. A. Kezio veiklos spektras platus: jis yra fotomenininkas, rašytojas, leidėjas, parodų organizatorius, filmų kūrėjas. Menininkas aktyviai dalyvauja išeivijos kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, tarptautinėse parodose, rengia personalines parodas, leidžia knygas ir katalogus.

Į redakciją paskambinęs Gražiškių seniūnijos Stirniškių kaimo gyventojas Linas Šiugžda susijaudinęs pasakojo, kad Vištyčio regioninio parko direkcija, neatsižvelgdama į žmonių interesus, užsakė nutiesti kelią visai ne toje vietoje, kur visiems būtų patogu. Žmogus prašė kuo skubiau atvažiuoti ir „paprotinti“ užsakovus, nes nutiesus kelią ten, kur planuojama, bus pažeistas viešasis interesas ir žmonių teisės. – Čia tikrai „degantis“ reikalas, nes „Sumedos“ darbininkai su technika jau pradėjo darbus, o regioninio parko direktorius visai neklauso, kas jam sakoma, – aiškino L. Šiugžda. Aiškintis situacijos pasikvietėme ne tik Vištyčio regioninio parko direktorių Nerijų Paškauską, bet ir Gražiškių seniūnę Ramutę Didvalienę.

  Spalio 22 d., 13 val., Vištyčio seniūnijos salėje vyks medžiotojų klubo „Vištytis“ visuotinis narių susirinkimas.

Rugsėjo mėnesį Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 30 naujagimių (16 mergaičių ir 14 berniukų). Vienas vaikutis gimė JAV, vienas – Airijoje ir vienas – Rusijoje. Daugiausia – 15 – įregistruota pirmagimių, 8 kūdikiai šeimose yra antri vaikai, 5 – treti, 2 – ketvirti.  16 kūdikių gimė sutuoktinių šeimose, 10 įregistruoti bendru tėvų prašymu, 4 mamos naujagimių tėvų nenurodė. Rugsėjo mėnesį užregistruota 50 mirties atvejų (viena mirusioji – iš Marijampolės sav.). Į amžinybę išėjo 23 moterys ir 27 vyrai.

  Šiais metais pasivaikščioti po gražias Vištyčio apylinkes ir išlydėti sparnuočių susirinko net septyniolikos apskrities mokyklų atstovai,  iš viso - 221 dalyvis. Net ir nemažai kilometrų sukorę, kiek pavargę į stovyklavietę  grįžę vaikai ir juos lydėję suaugusieji buvo patenkinti.  Juos džiugino ir rezultatai. Tądien Paukščių palydų dalyviai suskaičiavo 35 rūšių paukščius, iš viso - 2580 sparnuočių. Daugiausiai buvo užfiksuota pilkųjų gervių – net 1158. Daug pastebėta alksninukų, žąsų, kikilių. Paukščių stebėtojai matė ir retą sparnuotį - į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą mažąjį erelį rėksnį.

Praeitą trečiadienį kartu su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių pikete Briuselyje dalyvavo ir Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja Onutė Kartavičienė.  Tądien Europos Komisija paskelbė savo pasiūlymus, kaip turėtų atrodyti naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) modelis 2014–2020 m. laikotarpiu. Į BŽŪP teisės aktų pasiūlymų pristatymą, surengtą Lietuvos žemės ūkio ministerijoje, Vilniuje, taip pat susirinko gausus Lietuvos žemdirbių būrys. Derybos dėl konkrečių žemdirbių ateities klausimų dar tik prasideda. Galutinį BŽŪP modelį turės patvirtinti Europos Taryba ir Europos Parlamentas.

   Kad pajustumėte, kokia graži mūsų žemė, kad išvystumėte žydraakio ežero šėlsmą, kad išgirstumėte žuvėdrų klyksmą, būtinai aplankykite Vištytį. Mums, vištytiečiams, tai brangus ir gražus tėviškės kampelis. Kad jis būtų dar gražesnis, dar žalesnis ir skendėtų gėlėse, nutarėme ji išpuošti. O kodėl gi mums to nepadaryti? Tad buvo nuspręsta dalyvauti projekte „Mažos rankelės puošia Vištytį“. Kreipėmės į Vištyčio seniūną Bronislavą Politą. Jis pritarė mūsų idėjai, palaikė mus ir kartu dalyvavo šiame projekte. Na ir kas, kad papuošėme tik nedidelį gimtos žemės ruoželį, t. y. pasodinome trylika dekoratyvinių augalėlių. Bet grožiui, kurį kuria tėvai ir vaikai kartu, abejingų neliko.

Spalio 20 d., 15 val., Vištyčio regioninio parko direkcijos II aukšte vyks literatūrinis vakaras „Rudens žydėjimas“. Dalyvaus Vilkaviškio, Pajevonio ir Vištyčio literatai, muzikinį foną kurs Muzikos mokyklos atlikėjai.

Kybartų, Lieponos ir Vištyčio užkardų pasieniečiai kartu su kolegomis iš Kapčiamiesčio ir Kalvarijos užkardų penktadienį Lazdijuose minėjo rinktinės įkūrimo 21-ąsias metines. Renginio metu pasieniečiai prisiminė daug su tarnyba susijusių linksmų ir sunkių akimirkų. Kelias linksmas istorijas, nutikusias prieš du dešimtmečius, rinktinės kolegoms papasakojo Lieponos užkardos vado pavaduotojas Gintaras Klimavičius.

  Prie Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos jau keletą metų plevėsuoja Žalioji vėliava. Ją mokykla iškovojo sėkmingai dirbdama aplinkosaugos srityje. Šiais metais į aplinkosaugos veiklą įsitraukė ir patys mažiausi mokiniai. Pradinukai susibūrė į jaunųjų gamtos bičiulių būrelį, vadovaujamą mokytojos Zinos Daugėlienės. Būrelyje mažieji mokomi mylėti juos supančią gamtą – augalus ir gyvūnus, jais rūpintis bei globoti. Šį rudenį Vištyčio regioninio parko direkcijos darbuotojai pakvietė jaunuosius trečios ir ketvirtos klasių gamtininkus į Vištytgirio mišką prie Pajevonio girininkijos dalyvauti renginyje „Ar medelis serga?“ Pilną autobusiuką mokinių lydėjo būrelio vadovė Z. Daugėlienė ir mokytoja Žaneta Vingelytė.

  Anksčiau vien tik ūkininkams ir jų pagalbininkams skirtas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos renginys žemdirbiams šįmet virto švente miestui ir jo svečiams. Kultūros centro etnografės Nijolės Skinkienės režisuota derliaus šventė „Rudens prijuostė“ sutraukė minias žmonių. Greta Kultūros centro plytintis senų medžių parkas šeštadienį gaudė, ūžė, šurmuliavo. Mat miestui pasirodyti atvykę kaimo žmonės išmonės nepritrūko. Seniūnijos savo kiemelius papuošė ne tik daržovėmis, vaisiais, mėsos gaminiais, išradingomis kaliausėmis, pačių gamintais patiekalais, bet atsivežė ir naminių paukščių, o virbaliečiai atsigabeno net bulvių karoliais ir raudona skarute padabintą ožkutę. Dar neprasidėjus šventinei programai scenoje, prekybininkų kioskeliai ir seniūnijų palapinės jau viliojo iš turgaus ir į jį einančius žmones. Uoslę maloniai kuteno verdamų sriubų ir ant iešmo kepamo jaučio kvapas.

  Visa Marijampolės gimnazija su visais savo mokytojais pirmą kartą viešai išgirdo lietuvišką žodį, ir daug kas sukluso, nustebo, nejučiomis suplojo. Didelis klausytojų pritarimas eiliuotoją P. Kriaučiūną paskatino dar padeklamuoti jo paties išverstą Krylovo pasakėčią „Senelis ir mirtis“. Gimnazijos direktorius, pastebėjęs P. Kriaučiūno rankraštį, paklausė: „Kodėl jūs nerašote rusiškomis raidėmis?“ „Kirilica negalima išreikšti“, – atsakęs P. Kriaučiūnas. Šis atsitikimas Marijampolės gimnazijoje turėjo didelės reikšmės plėtotis lietuvybei ten. Magna pars šiam sąjūdžiui, be abejonės, tada buvo P. Kriaučiūnas, kuris nemažą įtaką padarė ir J. Basanavičiui. P. Kriaučiūnas buvo vienas pirmųjų, telegrama iš Marijampolės pasveikinusių J. Basanavičių, šiam įsteigus Lietuvos mokslo draugiją. Ta įtaka, poveikis, bendra veikla ilgainiui, matyt, nulėmė ir J. Basanavičiaus Vištyčio miestelio istorijos rašymą.

Spalio pradžioje Vištyčio regioninio parko kalvose, ežero pakrantėse, šilo takeliuose pasklido jaunimas. Didžiulis būrys jaunų žmonių, kuriuos lydėjo pedagogai ir gamtininkai, susirinko išlydėti išskrendančių paukščių. Taip ir kasmet, pirmąjį spalio savaitgalį Lietuvos ornitologų draugija gamtai ir paukščiams neabejingus žmones kviečia dalyvauti Paukščių palydose. Vištyčio regioniniame parke Paukščių palydas jau ketvirti metai organizuoja Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotis (GTEŠS) kartu su regioninio parko direkcija bei Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurine mokykla.

Mūsų rajono greitosios pagalbos medikų komanda šiemet pasirodė itin gerai. Pagal surinktus žaidynėse balus vilkaviškiečių felčerių Reginos Ogulevičienės, Teresės Kasparaitienės bei vairuotojo paramediko Vaidučio Šimaičio komanda rikiavosi tuoj pat po prizininkų – su kolegomis pasidalijo 4–5 vietomis. Nugalėtojais šiemet tapo Klaipėdos medikai, antrąją vietą užėmė nedaug atsilikusi Kauno paramedikų komanda, o Šiaulių miesto brigada džiaugėsi trečiąja vieta. Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Larisa Jelisejeva didžiuodamasi savo komanda kalbėjo, kad vilkaviškiečiai pasirodė labai šauniai, turint omenyje, jog didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos komandų sudėtyje buvo ir gydytojų. Rajonų greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirba tik felčeriai ir vairuotojai, kurių dalis yra baigę mokslus ir įgiję paramedikų licencijas.

  Ruošiamasi mokyklų renovacijai, pirmiausiai planuojama sutvarkyti Giedrių jaunimo mokyklą. Baigiamas Bartninkų bažnyčios remontas, dar šiemet bus pradėtas remontuoti Vištyčio bažnyčios vidus, Alvito šv. Kazimiero namai. Jau įrengtas liftas Gudkaimio globos namuose. Pradėta Virbalio kultūros namų renovacija. O kiek dar vyksta įvairių smulkių darbų...

  Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardos pasieniečiai ties Vilkaviškio rajono Pakalnių kaimu pastebėjo grupelę asmenų, einančių link sienos su Rusija. Iki dviejų valstybių sienos nuo vietos, kur jie pastebėti, yra maždaug kilometras.Du pasieniečių patrulius pamačiusi ketveriukė apsisuko ir skirtingomis kryptimis puolė bėgti į Lietuvos gilumą. Ji nereagavo į VSAT pareigūnų reikalavimus sustoti ir perspėjimus, kad bus panaudotas tarnybinis ginklas. Gaudynių metu VSAT pareigūnas pamatė, kaip vienas sprunkantis bėglys iš kišenės traukia dujų balionėlį. Pasienietis į orą paleido įspėjamąjį šūvį. Tai išgąsdino sprunkantį vyrą, kuris pats krito ant žemės ir nebejudėjo. Prišokę VSAT pareigūnai bėglį, kuris neturėjo pasienio ruože privalomų asmens dokumentų, surakino antrankiais. Nustatyta, kad sulaikytasis yra 25 metų Vilkaviškio rajono gyventojas.

  Nature  2.1  dalis ][ Indrės Keidošiūtės photos. Bus daugiau...]]

  Sėdžiu ant Vištyčio ežero kranto šią vėlyvą rudenišką popietę ir žiūriu į vėjo gainiojamas bangas, blaškomus medžius, klausau sausų žolių šiurenimo, skaitau... Ruduo nugeltusias žoles buvo užtraukęs voratinkliais, o pakilęs vėjas išdraskė viską... tik kur ne kur dar plaikstosi jų gijos... Kodėl man viskas čia taip gražu? Jeigu tu paklaustum, - neatsakyčiau. Taip, kaip aš negalėčiau atsakyti, kuo kvepia Vištytis rudenį. (Prisimeni, mes kalbėjom apie kvapą?) Tik žinau, kad kitaip nei žiemą, kai miestelį apgaubia kūrenamų krosnių ir sniego kvapas, kitaip nei pavasarį, kai pražysta sodai, kitaip nei vasarą, kai oras persmelktas kitais, svetimais kvapais... Tik gailiuosi, kad nemoku piešti... Tik žinau, kad buvimas čia, prie šio ežero – tai kažkas virš kasdienybės, tai lyg kitas, atskiras pasaulis, kur yra tik į krantus besimušančios bangos, padūmavusios tolumos, rudeninių lapų čežėjimas po kojomis, pavargusios valtys ir ... ramuma.

Tačiau daugiausia juodo darbo teko Mortai Zauniūtei (1875-1945), kuri rinko, kaupė, registravo, siuntinėjo eksponatus, surašė lietuviškuosius spaudinius, parengė ir išleido lietuviškų knygų katalogą ir „Priedą prie statistikos lietuviškų knygų". Tai buvo pirmieji lietuviško bibliografinio darbo bandymai. Su Paryžiaus paroda susiję ir svarbūs M. Zauniūtės rašto darbai. „Kataliogas lietuviškų knygų su gotiškomis litaromis“  buvo dviejų dalių leidinys: bibliografinę dalį parengė M. Zauniūtė,  apžvalginę – J. Vanagaitis. Pasak, Domo Kauno, „šį „Kataliogą“ su tam tikra išlyga galima vadinti pirmąja lietuvių kalba parašyta Mažosios Lietuvos lietuvių knygos istorija“. Sunkiausia užduotis teko M. Zauniūtei: iš Mažosios Lietuvos leidyklų surinkti Didžiajai Lietuvai skirtas knygas ir laikraščius. Darbą, nors ir sunkų, ji atliko labai greitai... 

Spalio 8 d. 12 val. prie Vilkaviškio kultūros centro vyks rajono derliaus šventė „Rudens prijuostė“. Vyks rajono kolektyvų koncertai, šurmulios pilni gėrybių seniunijų kiemeliai, veiks tautodailės mugė, bus galima susipažinti su žemės ūkio technikos naujovėmis. Apsilankiusiųjų laukia žaidimai, įvairios rungtys.

  1907 m. sušaukti 3 narių susirinkimai, kuriuose kalbėta apie švietimo kėlimą, knygyno steigimą, kovą su girtavimu, užeigos namų parūpinimą, mineralinių trąšų parsigabenimą, parduotuvės atidarymą. Narių turėjo 78. „Šaltinio“ korespondentas rašė: „Vištyčio „Žiburys“ tarpsta gerai. Jo knygyne yra keli šimtai visokio turinio knygų ir keletas laikraščių. Ūkio pakėlimui duodami žmonėms visokie patarimai, aiškinama, kaip naudoti mineralines trąšas, kurių kasmet pargabenama vagonais. Keli metai, kai čia gyvuoja blaivybė ir ji platinasi“ (Šaltinis, 1909, p. 295).  Skyriaus rūpesčiu Vištytyje įsteigta Vartotojų bendrovė, skolinamoji ir taupomoji kasa, atidaryta parduotuvė. „Šaltinis“ rašė: „Vištyčio parapija yra mažiukė ir ta nuskurdusi, bet turi visas naudingas įstaigas: „Žiburio“ skyrių, skolinamąją-taupomąją kasą, Vartotojų draugiją, audimo fabrikėlį, kuris audžia net su štiftine mašina“ (Šaltinis, 1909, p. 730).

Kai saulutė vis rečiau žemelę pamalonina šiltais spinduliais, į rankas savo stebuklingą teptuką paima motinėlė Gamta. Ji galvotrūkčiais pasileidžia per Vištyčio kalvas, pievas ir laukus, o teptukas vos suspėja kur ne kur brūkštelėti. Keletas potėpių – ir viskas sužaižaruoja rudens spalvomis. Net pro šalį praskriejantis vėjas nelieka abejingas šiam grožiui. Tai jis nupurto pageltusį beržo lapelį, paglosto virpančią drebulėlę. Įsisukęs Vištyčio ežero bangose šėlsta, taškosi, ūžauja, kol jėgos apleidžia ir bejėgis baltomis putomis grįžta į krantą. Pamatyti, pajusti ir pabūti gamtos karalystėje panorome ir mes, Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos jaunieji gamtos bičiuliai. Kad mylime gamtą ir ja rūpinamės, byloja jau keletą metų iš eilės prie mokyklos plevėsuojanti Žalioji vėliava. Pirma žalioji stotelė – miškelis. Prieš akis atsiveria neapsakomi gamtos vaizdai. Įspūdingomis kekėmis vilioja šaltalankio uogos ir kviečia jų ragauti. Čia pat svyra raudonos šermukšnių skaros. Tik grybų karalystėje viešpatauja rimtis ir tyla. Jų gretos retokos, bet užtat koks žalias miško patalėlis!..

Pagalbos į mūsų krašto žurnalistus kreipęsi be žinios dingusio Gusevo (Kaliningrado sritis) gyventojo artimieji tikisi jį išvysti gyvą. Giminaičiai mano, jog vyras galbūt apsistojęs mūsų rajone ir dėl sveikatos būklės negali grįžti į namus. Lemtingą birželio 25-ąją prie Vištyčio ežero Rusijos pusėje, sveikatingumo stovykloje, su šeimomis iškylavę vienos Gusevo įmonės vyriausiasis inžinierius Aleksejus Nosočevskis ir jo bičiulis, įmonės komercijos direktorius Sergejus tikrai nesitikėjo, kad poros valandų žvejyba gali baigtis taip tragiškai. Oras buvo ramus, ežere plaukiojo pora dešimčių žvejų valčių. Vyrai išplaukė į ežerą, pažadėję netrukus grįžti ir dar tą patį vakarą vykti į namus Guseve.  Tačiau sutartą valandą žvejai į krantą negrįžo. Dar labiau nelaimės nuojauta sustiprėjo tada, kai nė vieni iš ežere žvejojusių vyrų Aleksejaus ir Sergejaus valties tvirtino nematę.

  Šią vasarą mes, Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos nariai, praleidome turiningai ir naudingai savo sveikatai. Bendrijos pirmininkė Albina Tiunaitienė parengė Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Psichinės sveikatos stiprinimas gamtoje prie vandens“. Džiaugiamės, kad Savivaldybėje yra Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyrius (vyriausioji specialistė Dženita Sabašinskienė), kuris taip pat neabejingas neįgaliųjų interesams. Už gautus pinigus 14 bendrijos žmonių rugpjūčio mėnesį 2 dvi paras ilsėjosi Vištytyje, „Pušelės“ kempinge.  Esame dėkingi kempingo vadovui ir aptarnaujančiam personalui už malonų ir rūpestingą aptarnavimą, skanų maistą, šypsenas.

Ketvirtadienį buvo paminėta Baltų vienybės diena. Ta proga buvo uždegtas laužas ant Kaupiškių piliakalnio Vištyčio seniūnijoje. Ši mintis gimė Kauno technologijos universiteto žygeivių klubui „Ąžuolas“. Jie praeitą ketvirtadienį pirmą kartą uždegė sąšaukos ugnį ant Kaupiškių piliakalnio. Mat klubo aktyvistai norėjo, kad nuo kalno matytųsi buvusios prūsų žemės, netoli – ir kaimynai lenkai. Kauniečiai apie savo sumanymą plačiai neskelbė. Keletą dienų prieš uždegant ugnį ant piliakalnio užkalbintas žmogus, nešantis į jo viršūnę akmenį, papasakojo apie savo kelionės tikslą. Tai buvo Juozas Dapkevičius – žygeivių klubo siela ir senbuvis.

Programa „Veiklūs kaimynai“ į Vištytį pritraukė bemaž 4 mln. litų, už kuriuos praeitą rudenį šiame miestelyje pagal projektą buvo rekonstruotos Pievų ir Lauko gatvės. Nespėta sutvarkyti Totorkiemio gyvenvietėje esančio 1 km kelio ruožo, nors jį planuota išasfaltuoti iškart po pabaigtuvių pačiame Vištytyje. Rangovai tuomet aiškino, kad darbai nutraukti dėl pablogėjusių oro sąlygų. Jie buvo nukelti į pavasarį ir projektas baigtas „telpant“ į darbų sutarties terminą, t. y. birželio mėnesį. Pasak Vištyčio seniūno Bronislavo Politos, dėl nutrūkusių darbų labai nerimavo Totorkiemio kaimo gyventojai. Bet viskas išėjo tik į gera: palankesniu oru atlikti darbai – daug kokybiškesni. Darbus atliko UAB „Kauno tiltai“.

  Rugsėjo 24 diena prasideda lenktynėmis. Maksimalus rekomenduojamas greitis 70km/h. Laimės tas kas atvyks tiksliausiu laiku (laiką žino tik organizatoriai). Varžybos suskirstytos į du etapus. Pirmas Garliava - Vilkaviškis, antras Vilkaviškis - Vištytis.

  Vištyčio užkardos pasieniečiai sulaikė Lenkijos pilietį, savo kūną apsilipinusį... cigaretėmis. Pirmadienį Vištyčio užkardos pareigūnai Čižiškių kaimo (Vištyčio sen.) ribose, kelyje Vištytis–Varteliai, sustabdė automobilį „VW Golf“ lietuviškais numeriais. Jo vairuotojas pro Vištyčio ežerą skubėjo Lenkijos link. Patikros metu paaiškėjo, kad „VW Golf“ vairavo 56-erių Lenkijos pilietis. Jo paaiškinimai apie kelionės tikslą ir maršrutą pasieniečiams pasirodė labai migloti, todėl automobilis buvo patikrintas atidžiau.

  Birželio 25-ąją prie Vištyčio ežero, netoli Nesterovo miesto (Kaliningrado sritis) esančios vaikų sveikatingumo stovyklos „Žemčiūžina“, su šeimomis iškylavę Aleksejus ir Sergejus nusprendė užmesti meškeres. Bičiuliai artimiesiems pažadėjo parplaukti po dviejų valandų, nes tą patį vakarą visi ketino grįžti į namus Guseve. Specialiai žvejoti iš anksto nesirengę vyrai be gelbėjimosi liemenių susėdo į valtį ir išplaukė. Oras buvo ramus - nė menkiausio vėjelio. Ežere matėsi bemaž dvidešimt žvejų valčių. Niekas nenujautė vyrų tykančios nelaimės.

  В Нестеровском районе Калининградской области, на границе с Литвой, до конца 2011 года будет создан природный парк "Виштынецкий". Его главной задачей станет охрана уникального природного комплекса Роминтенской пущи. Заботиться о территории нового парка будет специально созданное областное государственное учреждение, подведомственное лесному агентству. Это поможет сберечь уникальную природу, а также организовать и урегулировать потоки туристов, уверены в областной администрации. С каждым годом сюда приезжает все больше людей, и важно, чтобы это не нанесло ущерб уникальной природе побережья Виштынецкого озера.

  Vištyčio regioninio parko teritorijoje maždaug per trejetą mėnesių sutvarkyta 15 apleistų objektų: 14 kolūkių laikų statinių Vištytyje, Varteliuose, Vištyčio Lauke II ir Pavištytyje bei vienas jau baigtas eksploatuoti žvyro karjeras Ančlaukio kaime. Projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas“ visoje Lietuvoje vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) kartu su savivaldybėmis ir Lietuvos saugomų teritorijų direkcijomis. Didžiąją projekto dalį finansuoja Europos Sąjungos fondai. Pirmiausiai respublikoje šių darbų imtasi būtent Vištyčio regioniniame parke.

Rusijos ir Lietuvos pasienyje, Kaliningrado sričiai priklausančios Vištyčio ežero dalies dugne aptikta daugiau kaip 30 šimtakilograminių aviacijos bombų.  Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė specializuotos įmonės "Forpost Baltiki plius" darbų su sprogmenimis skyriaus viršininkas Sergejus Torgašovas.  "Galingos Antrojo pasaulinio karo laikų aviacijos bombos guli penkių metrų gylyje, už 300 metrų nuo kranto", - pažymėjo jis.  Šiuo metu Kaliningrado srities vyriausybė svarsto, kaip iškelti bombas iš ežero ir jas sunaikinti.

Geriausia pasienio sargyba tradicinėse pasieniečių meistriškumo varžybose šiemet tapo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) komanda. Nugalėtojais paskelbti ir profesionaliausių pasieniečių titulus iškovojo jos nariai Zoknių užkardos pasieniečiai Mindaugas Pocius ir Sergej Mirnyj bei Palangos užkardos pasienietis Algirdas Dankis.

Kaliningrado ypatingųjų situacijų valdyba pranešė iš Vištyčio ežero iškėlusi ir sunaikinusi 47 Antrojo pasaulinio karo laikų aviacijos bombas, kurios buvo rastos liepą. Bombos buvo įvairaus kalibro ir paskirties, tiek sovietų, tiek vokiečių gamybos, praneša "39.ru". Jos sunaikintos kariniame poligone. Atsitiktinai nardytojo mėgėjo aptiktos bombos gulėjo 5 metrų gylyje maždaug už 300 metrų nuo kranto. Jas iškėlė ypatingųjų situacijų valdybos ir įmonės "Forpost Baltiki plius" specialistai. Maždaug trečdalis Vištyčio ežero priklauso Lietuvai.

  Šeštadienį netoli Vištyčio miestelio, esančio Vilkaviškio rajone, pro šalį čiuožę slidininkai rado mirtinai sušalusį Rėčiūnų kaimo gyventoją Gemą V. Jie buvo šokiruoti radinio - vyriškis gulėjo ant nuošalaus kaimo keliuko, šalia jo buvo krepšiai su sušalusiais produktais. Manoma, kad į ledą sušalęs 60-mečio kūnas ant kelio gulėjo jau nuo penktadienio pavakarės. Kaip LŽ sakė Vištyčio seniūnas Bronius Polita, penktadienio pavakarę ką tik pensiją gavęs nelaimėlis apsilankė miestelio parduotuvėse, paskui sėdo į maršrutinį Kybartų link važiuojantį autobusą ir pavažiavo apie tris kilometrus. Iki vienkiemio, kuriame gyveno, dar reikėjo paėjėti apie du kilometrus pėsčiomis. Nuošalioje tarp kalvelių įsikūrusioje sodyboje gyvenantis Gemas V., seniūno teigimu, nebuvo mėgėjas piktnaudžiauti alkoholiu, nors retkarčiais "išlenkdavo" vieną kitą stikliuką. Su draugais jį Vištyčio gyventojai matė ir lemtingą penktadienio pavakarę. Tačiau ir tądien jis buvo rūpestingas - į nelaimės vietą atskubėję policininkai greta vyro kūno rado ir krepšius su jau sušalusiais maisto produktais.

  Per susitikimą susirinkusieji išsakė nemažai pasiūlymų dėl galimų dviračių trasų. Buvo svarstoma galimybė tiesti takus tarp Vilkaviškio ir Kybartų, aplink Paežerių ar net Vištyčio ežerus. Pasiūlyta idėja įrengti dviračių takus netgi tarp Lietuvos ir Lenkijos. Visi vienbalsiai sutarė, jog būsimos trasos turėtų būti ne vien turistinio pobūdžio, bet ir praktiškos naudoti, kad jomis galėtų važinėti ne vienas, o daug žmonių.

  Rugpjūčio mėnesį Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 68 naujagimiai (31 mergaitė ir 37 berniukai). Vienas vaikutis gimė Norvegijoje, po penkis – Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Daugiausiai įregistruota pirmagimių – 35. 18 kūdikių šeimose yra antri vaikai, septyni – treti, trys – ketvirti, vienas – šeštas, du – septinti, po vieną vaikutį atėjo į šeimas, kur jau yra devyni ir vienuolika vaikų.

  Šilutės prieplaukoje šeštadienį įvyko trečiasis Žuvienės virimo čempionatas, kurio devizas buvo „Jei žuvienę pramiegosi, niekad sau nedovanosi“. Perskaitę „Santakos“ laikraštyje skelbimą ir subūrę trijų šeimų (8 žmonių) komandą „Vištytežerio sygos“, nutarėme išbandyti savo jėgas bei išvirti žuvienę iš Vištyčio ežere sugautų žuvų ir savo darže užaugintų daržovių bei prieskonių. Tuo labiau kad vyrai jau ne kartą buvo virę žuvienę įvairiose šventėse. Šefu-virėju išsirinkome Kęstutį Pranaitį, padėjėja – Laimutę Pranaitienę, komandos vadovu – Vytą Klimauską. Visus linksmino muzikantai Nomeda Klimauskienė, Leonas Račkauskas ir Felicija Račkauskienė, o šventės akimirkas fotografavo Tadas Pranaitis ir Aida Klimauskaitė. Mūsų komandos devizas buvo „Skaniausią žuvienę išvirsim – iš kojų visus mes išversim“.

  Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje. Aikštelė trikampė, orientuota Šiaurės Rytų – Pietvakarių kryptimi, 30 metrų ilgio, 34 metrų pločio Šiaurės Rytų dalyje, 2 metrais aukštesne Pietų – Pietvakarių dalimi. Joje rasta grublėtos keramikos. Šiaurės Rytų aikštelės krašte supiltas pylimas, už kurio iškastas griovys. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Nuo piliakalnio atsiveria puikūs vaizdai. Į Rytus driekiasi Vištyčio miškas, Vakaruose matosi tyvuliuojantis Vištyčio ežeras ir Vištyčio miestelis. Pavištyčio piliakalnio legenda byloja, kad čia nugrimzdusi bažnyčia ir šv. Velykų rytą girdėti skambinant varpais. Aplankę Pavištyčio piliakalnį, dar galite pasigrožėti netoliese atsiveriančiais puikiais vaizdais nuo Trijų ežerų regyklos, stabtelėti prie Pavištyčio paminklo kovotojams už Lietuvos laisvę, atsigaivinti prie Šventojo šaltinėlio Šilelio miške.

  Nors apie J. Basanavičiaus asmenybę rašyta daug, bet kai kurie jo gyvenimo epizodai yra visiškai neaptarti ir dar nesulaukę atskirų tyrinėjimų. Vienas tokių - J. Basanavičiaus metai, vasaros, leistos Vištytyje. Čia jis ilsėjosi, čia jis dirbo gydytoju. O svarbiausia - gerai pažindamas šio miestelio žmones, atidžiai stebėdamas aplinkinių gyvenimą, domėdamasis Vištyčio praeitimi, J. Basanavičius rašė Vištyčio miestelio (ir bažnyčios) istoriją, likusią tik rankraščiuose: "Apie Vištytį ir jo istoriją" (1916). Archyvinė medžiaga liudija, kad J. Basanavičiaus fonde yra 104 įvairaus formato ranka rašyti lapai - istorinė medžiaga apie Vištyčio seniūniją. Šie rankraščiai - tai unikali medžiaga, neabejotinai galinti solidžiai papildyti enciklopedines žinias (J. Totoraičio ir kt.) apie Vištyčio miestelio istoriją, praeitį, žmones, to meto įvykius, netgi siautusias ligas ir pan.