VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Istoriją kuria žmonės

Email Spausdinti PDF

 

Photobucket Vilius Kočiubaitis, Lietuvos kariuomenės majoras, gimė 1963 m. liepos 25 d. Vištyčio miestelyje, Vištyčio seniūnija, Vilkaviškio rajone. Darbovietė: Lietuvos kariuomenė, Karo medicinos tarnyba, Karo medicinos mokymo centro viršininkas. 2. Kauno ligoninės Bendrosios terapijos skyriaus gydytojas, Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos vidaus ligų gydytojas, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos mokymo centro viršininkas.


 

Miesto istoriją kuria žmonės

 

Photobucket

 

Vilius Kočiubaitis, Lietuvos kariuomenės majoras, gimė 1963 m. liepos 25 d. Vištyčio miestelyje, Vištyčio seniūnija, Vilkaviškio rajone.

Darbovietė: Lietuvos kariuomenė, Karo medicinos tarnyba, Karo medicinos mokymo centro viršininkas. 2. Kauno ligoninės Bendrosios terapijos skyriaus gydytojas, Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos vidaus ligų gydytojas, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos mokymo centro viršininkas.

Atlanto Sutarties Lietuvos Bendrijos (LATA) Kauno skyriaus pirmininkas. 1970-1981 mokėsi Vištyčio (Vilkaviškio r.) vid. mokykloje, 1986-1996 studijavo KMU, 1998 baigė LKA.

1994-2007 - Kauno miesto greitosios med. pagalbos stoties gyd., 1997-1998 - Lietuvos kariuomenės Centrinės med. tarnybos Ambulatorinio skyriaus viršininkas. 1999-2004 - Karo medicinos tamybos Kauno rinės med. komisijos pirmininkas, 2004-2005 - Karių asmens sveikatos piežiūros skyriaus virš., 2006-2007 - Karinės med. ekspertizės komisijos m., nuo 2007 - Karo med. mokymo centro virš., Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos tamybos vidaus ligų gydytojas.

Darbo sritis - karo medicina. Suteikta karo medicinos gydytojo administratoriaus I kvalifikacinė kategorija, majoro laipsnis. Stažavosi Lilio universiteto Medicinos fakultete, Lilio mst. universitetinėse klinikose, greitosios med. pagalbos stotyje (Prancūzija, 1996-1997), Paryžiaus Percy, Val de Grace, Metz'o karo ligoninėse, greitosios medicinos pagalbos stotyje (Prancūzija, 1998).



Romano  "Miestelis, kuris buvo Jo"  (2013) autorius.

Svarbiausi konferencijose skaityti pranešimai: (Karių fizinio parengtumo tyrimo ir fizinio rengimo programa ietuvos kariuomenėje" (V tarptautinė karo medicinos konferencija, 2002), "Specifinės infekcinės ligos Afganistane ir Kabulo regione. Maliarijos, leišmaniozės ir Dengue karštinės diagnostika, gydymas ir profilaktika" (VII tarptautinė karo med. konferencija, 2004), "Sveikatos apsaugos sistema Afganistane. Problemos ir tendencijos" (VIII tarptautinė karo medicinos konferencija, 2006).

Bendradarbiavo rengiant Lietuvos ir JAV tarptaut. plėtros agentūros (USAID) Goro (Afganistanas) provincijos ligoninės rekonstrukcijos projektą (2005-2006). Dirbo Vokietijos karo ligoninėje Kabule (Afganistanas, 2004), steigė ir vadovavo Lietuvos karo lauko ligoninei Goro (Afganistanas) provincijoje 2005 m. ir 2011 m.

Apdovanotas 2 NATO, 3 Krašto apsaugos sistemos medaliais už dalyvavimą tarptautinėse misijose, už nuopelnus Lietuvos kariuomenei. Dalyvauja Baltijos šalių karo med. mokymo darbo grupės veikloje nuo 2007). Visasąjunginėje studentų fizikos mokslų olimpiadoje laimėjo III vietą (1982). Sukūrė ir administravo intemeto svetainę http://www.vistytis.puslapiai.lt

Hobi: Domisi II pasaulinio karo istorija, prancūzų kalba, kinu, liteatūra, intemetu.
Moto: Tik drąsus žmogus gali priimti teisingus sprendimus.
 

mob.: 8 601 66357

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai


Atnaujinta Pirmadienis, 18 Kovas 2019 08:14  
Mes turime 13 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7188088
Mano ašara pasauly niekada neišdžius…

Gerai atsimenu tą 1948-ųjų gegužės 22-ąją…Vėlų vakarą NKVD kareiviai ir jiems talkinantys stribai pabeldė į mūsų duris. Nelaukėm, bet žinojom, kad ateis.Mano seserys Danutė ir Skaistė turėjo draugų – stribų, kurie perspėjo, patarė nenakvoti namie. Tėvas jau buvo suruošęs maisto atsargų, kurias būtų galima vežtis: grūdų, lašinių, taukų puodynę… Tos ilgos laukimo ir nerimo dienos slinko labai lėtai…Netrukus pasklido dezinformacija, kad šių paprastų kaimiečių, ūkininkų, kurie, jų manymu, gali trukdyti kolektyvizacijai, pavasarį dar neveš – leis apsėti laukus. Veš rudenį – kad būtų kuo sunkesnės sąlygos. Tėvas patikėjo: išpylė grūdus, juos išvėdino – tikėjosi dar pusmetį ramiai pagyvent…



Banners