VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Kur banguoja Nemunėlis, kur Šešupė miela plaukia...

Email Spausdinti PDF

Photobucket

Photobucket Tai jis, pasak suomių rašytojos Mailos Talvio, "skaistaveidis, dailus, gražių ru­dų akių, aukštokas, gražiai sudėtas, greičiau stiprus negu silpnas, kalbantis skambiu bal­su, kaip paprastai kalba muzikalūs žmonės." Jau sirgdamas, V. Kudirka ne vieną va­sarą praleido pas Kriaučiūnus Plokš­čiuose (Šakių r.). Čia jis buvo mylimas ir laukiamas kaip sūnus, nes Kriaučiū­nai vaikų neturėjo. Tyliais vasaros va­karais, kai medžiai saulę pametėdavo horizonto link, poetas mėgdavo pasivaikščioti , apsup­tas ištikimiausių draugų - P. Kriaučiū­no, suomių kalbininko J. Mikkolos ir jo žmonos rašytojos Mailos Talvio. Ir ko tik nebuvo kalbėta, apie ką nesvajota.


PETRAS KRIAUČIŪNAS

Photobucket

"Kur banguoja Nemunėlis, kur Šešupė miela plaukia...“
Elena DEREŠKEVICIENĖ
Vilkaviškio r. Vištyčio vidurinės mokyklos mokytoja
Tarsi liejasi lietuvių liaudies dainos žodžiai į širdį ir sustingsta visam gy­venimui. Juk tai Suvalkijos dalis, kurio­je užaugo garsūs Sūduvos krašto vyrai: V. Kudirka, P. Kriaučiūnas, J. Basana­vičius ir kiti. Jų nėra, bet jų darbai lie­ka amžiams.
Pasižvalgykite po buvusio Vištyčio valsčiaus Papečkių kaimą, dabar vadi­namą Girėnais. Čia Petro Kriaučiūno tė­viškė. Čia prieš daugelį metų gimė ir už­augo puikus Marijampolės gimnazijos mokytojas, iškili asmenybė, didelis eru­ditas, pasiaukojęs Lietuvai žmogus, ku­rio pėdomis sekė ir jo mokiniai. Vienas jų - V. Kudirka.
Tai jis, pasak suomių rašytojos Mailos Talvio, "skaistaveidis, dailus, gražių ru­dų akių, aukštokas, gražiai sudėtas, greičiau stiprus negu silpnas, kalbantis skambiu bal­su, kaip paprastai kalba muzikalūs žmonės." Jau sirgdamas, V. Kudirka ne vieną va­sarą praleido pas Kriaučiūnus Plokš­čiuose (Šakių r.). Čia jis buvo mylimas ir laukiamas kaip sūnus, nes Kriaučiū­nai vaikų neturėjo. Tyliais vasaros va­karais, kai medžiai saulę pametėdavo horizonto link, poetas mėgdavo pasivaikščioti , apsup­tas ištikimiausių draugų - P. Kriaučiū­no, suomių kalbininko J. Mikkolos ir jo žmonos rašytojos Mailos Talvio. Ir ko tik nebuvo kalbėta, apie ką nesvajota. O kai atrodydavo, kad gyvenimas sunkai įveikiamas, su­skambėdavo lietuvių liaudies dainos, kurias užrašinėjo ir į suomių kal­bą vertė Maila Talvio.
Savo knygoje "Dvi meilės", Lietu­voje išleistoje 1994 m., rašytoja sako: "Niekur kitur nesu jutusi taip stipriai kve­piant didžiąsias lelijas per vasaros tvanką prieš kylant audrai, kaip Kriaučiūnų sode Plokščiuose. Tautiškumo jausmas Kriau­čiūnų namuose, trijų žmonių krūtinėse, buvo tų lelijų gyvenimas prieš paskutinį žaibo blyksnį. Šitie trys žmonės (P. Kriau­čiūnas, jo žmona S. Kriaučiūnienė ir V. Kudirka) sudarė tą mažą būrelį, kuris ken­tė, vylėsi, meldėsi ir tikėjo visos tautos var­du." Jų pokalbiuose galėjai pajusti ir suvokti, kas yra tikroji Tėvynės meilė, nes dėl jos jie nesvyruodami galėjo at­sisakyti žemiškųjų gėrybių, savojo gy­venimo.
P. Kriaučiūnas buvo stiprus žmogus. Kai naktį žandarai jų namuose areštavo ir išvedė V. Kudirką, jis pasakė: "Visos idėjos reikalauja aukų." Dabar P. Kriaučiūno gimtojoje so­dyboje Girėnų kaime telikę keletas me­džių, menančių knygnešių laikus ir saugančių nuo metų naštos sukrypu­sią trobelę. O juk čia, Vištyčio krašte, ėjo knygnešių keliai, iš Prūsijos buvo nešamas lietuviškas žodis, skleidžia­ma mokslo šviesa. Petro Kriaučiūno vardas įrašytas tarp 100 garsiausių Lietuvos knygnešių Knygnešių siene­lėje prie Kauno karo muziejaus. Jo var­du pavadinta Marijampolės miesto centrinė biblioteka ir gatvė. Šakių ra­jone, Plokščių miestelyje, kur 10 metų gyveno P. Kriaučiūnas, jo atminimui pasodintas ąžuolas ir pastatytas stogas­tulpis. Mes, Vištyčio krašto žmo­nės, tvarkome sodybą, pastatėme paminkli­nę lentą, o Vištyčio laukų akmuo byloja, kad čia gimė žymus Suval­kijos sūnus.
Iš Knygnešių krivulės No.26 (“Voruta“, Nr.18, 1999 m.
Petras Kriaučiūnas (slapyvardis Kazimiero sūnus, 1850 m. spalio 16 d. Papečkiuose, dab. Girėnai, Kaupiškių valsčius1916 m. sausio 20 d. Jaroslavlyje, Rusija, kapinės neišlikusios)
Raskite šiame mokytojos rašinyje įrodymų, kad Petro Kriaučiūno ir Vinco Kudirkos gyvenimai susiję su Suomija. Kaip įamžintas P.Kriaučiūno atminimas?

Atnaujinta Sekmadienis, 27 Vasaris 2011 21:21  
Mes turime 68 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6046167
Sena gaisrinė mašina užgeso lemtingu momentu

 

  Šeštadienį pavakariais Vištyčio gyventojai A. Juozapavičiaus gatvėje virš Gintauto Balčiūno namo išvydo liepsnas. Kažkas nuskubėjo informuoti vos už kelių šimtų metrų esančią Vištyčio ugniagesių komandą, kiti puolė skambinti Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu. Tačiau į gaisrą išsiruošusius gelbėtojus užklupo bėda: užgeso jų automobilis. Tuoj po nelaimės internete pasirodė vaizdai, kaip priešgaisrinę autocisterną stumia visas būrys jaunimo. Vis dėlto gyventojų padedami užvedę automobilį Vištyčio ugniagesiai netrukus buvo nelaimės vietoje ir pirmieji pradėjo gesinti ugnį. Po kurio laiko atvyko ir autocisternos iš Kybartų, Gražiškių, Vilkaviškio.


Banners