VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Pulkininkas Lavinskas Juozas

Email Spausdinti PDF

 photo vienaragis.jpg Lavinskas Juozas gimė 1897 m. gegužės 29 d. Kaupiškių k., Vištyčio valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, I pasaulinio karo metu evakuavosi į Rusiją ir 1918 m. Voroneže baigė komercinę mokyklą. grįžęs į Lietuvą 1919 m. sausio 28 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. vasario 12 d. bolševikams puolant Alytų dalyvavo kautynėse prie Venciūnų kaimo.1919 m. gegužės mėnesį pulką perkėlus į Ukmergės frontą dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Ukmergės, Kurklių, Leliūnų, Utenos.



 

Lavinskas Juozas gimė 1897 m. gegužės 29 d. Kaupiškių k., Vištyčio valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, I pasaulinio karo metu evakuavosi į Rusiją ir 1918 m. Voroneže baigė komercinę mokyklą. grįžęs į Lietuvą 1919 m. sausio 28 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę.

1919 m. vasario 12 d. bolševikams puolant Alytų dalyvavo kautynėse prie Venciūnų kaimo.1919 m. gegužės mėnesį pulką perkėlus į Ukmergės frontą dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Ukmergės, Kurklių, Leliūnų, Utenos.

1919 m. liepos 29 d. pasiųstas į Karo mokyklą. 1919 m. gruodžio 16 d. ją bebaigiant (II laida) suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 6 pėstininkų pulko 8 kuopos jaunesniuoju karininku. Nuo 1919 m. vasario 6 d. iki gegužės 15 d. ir gruodžio 1 d. dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Kautynėse prieSeinų buvo sužeistas. Nuo 1921 m. tarnavo 6 pėstininkų pulkomokomosios kuopos, nuo 1922 m.vasario 12 d. - 9 kuopos jaunesniuoju karininku. 1922 . spalio 2 d. paskirtas 3 kuopos jaunesniuoju karininku, nuo liepos 1 d. - I kuopos vyresniuoju karininku.

1924 m. balandžio 11 d. paskirtas į 4 artilerijos pulką susipažinti su artilerijos tarnyba ir įgyti artilerijos karininko specialybę. 1924 m. rugpjūčio 30 d. perkeltas į 4 artilerijos pulką. 1924 m. gruodžio 1 d. paskirtas šio pulko ryšio karininku. 1926 m. vasario 16 d. pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 m. spalio 15 d. paskirtas 7 baterijos vyr. karininku. 1927 m. rugpjūčio 1 d. suteiktas kapitono laipsnis. 1928 m. rugsėjo mėn. paskirtas 7 baterijos vadu.

1932 m. rugsėjo 7 d. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyrių. 1932 m. lapkričio9 d. paskirtas Karo mokyklos etatiniu instruktoriumi. 1932 m. lapkričio 23 d. suteiktas majoro laipsnis. 1935 m. liepos 20 d. paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės Zenitinės artilerijos kuopos vadu.

1936 m. lapkričio 21 d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis ir paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės štabo viršininku ir rinktinės vado pavaduotoju.

Sovietų Sąjungai okuopavus Lietuvą ir likvidavus Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 2 d. paskirtas Raudonosios Armijos 29 ŠT šaulių divizijos zenitinės artilerijos diviziono, dislokuoto Vilniuje, vadu.

Karo pradžioje Raudonajai Armijai traukiantis į Rytus, karinėje stovykloje prie Nevelio areštuotas, išsiųstas į lagerį Norilske, Krasnojarsko krašte.

1941 m. gruodžio 22 d. Taimyro apygardos tesimo nuteistas mirties bausme. 1942 m. birželio 29 d. sušaudytas Norilske.

Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1936) ir DK Gedimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvis nepriklausomybės (1928) medaliais.

Žmona - Izabelė Miknevičiūtė (1902 -1964), sūnus Algimantas (1928), duktė - Nijolė Gavelienė.



 

LCVA, f 930, ap. 8, b 128; LYA f. K 8.

 

 

 

 

 

Atnaujinta Ketvirtadienis, 18 Gruodis 2014 11:17  
Mes turime 132 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7418109
Mano ašara pasauly niekada neišdžius…

Gerai atsimenu tą 1948-ųjų gegužės 22-ąją…Vėlų vakarą NKVD kareiviai ir jiems talkinantys stribai pabeldė į mūsų duris. Nelaukėm, bet žinojom, kad ateis.Mano seserys Danutė ir Skaistė turėjo draugų – stribų, kurie perspėjo, patarė nenakvoti namie. Tėvas jau buvo suruošęs maisto atsargų, kurias būtų galima vežtis: grūdų, lašinių, taukų puodynę… Tos ilgos laukimo ir nerimo dienos slinko labai lėtai…Netrukus pasklido dezinformacija, kad šių paprastų kaimiečių, ūkininkų, kurie, jų manymu, gali trukdyti kolektyvizacijai, pavasarį dar neveš – leis apsėti laukus. Veš rudenį – kad būtų kuo sunkesnės sąlygos. Tėvas patikėjo: išpylė grūdus, juos išvėdino – tikėjosi dar pusmetį ramiai pagyvent…



Banners