VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas. Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.  Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę. Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.


Žygio dalyviai žirgus pagirdė Vištyčio ežere.

Algio JARUČIO nuotr.


Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Praėjusį savaitgalį istorinio žygio žemaitukų žirgais aplink Lietuvą maršrutas buvo pasiekęs ir mūsų rajoną.

Žygis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, taip pat 1935 m. ir 1975 m. buvusiems žygiams žirgais atminti, raitelius veda palei valstybės sieną.

Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas.

Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.

Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę.

Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.



„Santakos“ inf.

- See more at: http://www.santaka.info/?sidx=36829#sthash.ISzq7QTP.dpuf

 

Žygio dalyviai žirgus pagirdė Vištyčio ežere.  Algio JARUČIO nuotr.

Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Praėjusį savaitgalį istorinio žygio žemaitukų žirgais aplink Lietuvą maršrutas buvo pasiekęs ir mūsų rajoną.
Žygis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, taip pat 1935 m. ir 1975 m. buvusiems žygiams žirgais atminti, raitelius veda palei valstybės sieną.
Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas.
Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.
Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę.
Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.

„Santakos“ inf.
 
Atnaujinta Trečiadienis, 25 Sausis 2017 20:04  
Mes turime 86 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7517231
Ar nevertėtų susirūpinti dėl Vištyčio ežero?

  Šį karštąjį savaitgalį nuvažiavę prie Vištyčio ežero, manėme, kad nerasime vietos apsistoti, tačiau vaizdas nustebino: pakrantės buvo beveik tuščios, o poilsiautojų vos vienas kitas, keli drąsesni – vandenyje. „Ar nebaisu maudytis tokiame nešvariame vandenyje?“ – paklausėme. Iš Vilkaviškio atvažiavę poilsiautojai sakė, kad tokį kelią atvažiavus neišsimaudyti būtų „griekas“, o dar tokiu oru. Pavažiavus kiek toliau buvo galima pamatyti kiek pilnesnes „Pušelės“ ir „Viktorijos“ poilsiavietes, tačiau ir vėl – vandenyje žmonių beveik nepamatysi, visi „kepa“ ant kranto arba maudosi duše. Skambinusieji į redakciją klausė, kodėl toks vanduo – ar tai šių karštų orų pasekmė, o gal tiesiog užterštumas, mat odos išbėrimais skundėsi ne vienas, šiomis dienomis maudęsis Vištyčio ežere.


Banners