VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Neįmanoma parašyti knygos apie Afganistaną, ten negyvenus

Email Spausdinti PDF

Asmeninio archyvo nuotr./Svajonių automobilis – šarvuotas “Land Cruiser“

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Vos įžengęs į šią karo siaubo draskomą žemę, jis suprato, kad jei grįžęs į gimtinę neparašys apie tai, ką matė ir patyrė – neparašys niekada. Laisvai anglų, prancūzų, lenkų ir rusų kalbomis bendraujantis karininkas nepagražintais ir jaudinančiais atsiminimais dalinasi naujame leidyklos „Alma littera“ išleistame romane „Afganistano daktaras“. Apie Afganistane sutiktus žmones, kurie romane įamžinti kitais vardais, sielos ramybės paieškas pragaru virtusiame krašte ir kaip atsidūrus ten neprarasti žmogiškumo kalbamės su karo gydytoju Viliumi Kočiubaičiu.

– Kaip gimė ši knyga? – 2004 metais pirmą kartą įžengiau į Afganistaną. Ten būdamas, kiekvieną vakarą rašiau dienoraštį. Prieš kelerius metus išleidau dvitomę monografiją „Vištytis“. Ilgus metus rinkta medžiaga netilpo į dvi knygas, todėl iškart ėmiausi trečiojo ir ketvirtojo tomo – tai būtų užtrukę daugiau negu ketverius metus, todėl atidėjau šią monografiją į šalį ir ėmiausi Afganistano temos.


 

Skaityti straipsnį Afganistane tarnavęs karo gydytojas: „Neįmanoma parašyti knygos apie Afganistaną, ten negyvenus“

 

Atnaujinta Trečiadienis, 24 Gegužė 2017 07:41  
Mes turime 120 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7359234
Miestelis priblokštas - neužsivedusią ugniagesių mašiną į gaisrą stūmė vyrai

 

  Paskambinau bendruoju pagalbos telefonu, o Vištyčio gaisrininkai kaip neatvažiuoja, taip neatvažiuoja, – pasakojo Gintauto kaimynė Loreta. – Sėdau į automobilį ir nuvažiavau iki mūsų gaisrinės. Žiūriu, ugniagesiai su rankena bando įjungti variklį, bet niekaip nepavyksta. Paskui jaunimas ugniagesių mašiną per visą gatvę stūmė“. Vištyčio ugniagesių komandos vyrai teigė, jog automobilio variklį pavyko įjungti, kai mašiną pastūmėjo į nuokalnę. Nuo gaisrinės iki liepsnojančio namo – 250 metrų. Gaisrininkai nuvyko į nelaimės vietą, išpylė pustrečios tonos vandens, ir variklis vėl užgeso, – sudegė akumuliatoriaus plokštelės. Tuomet jaunuoliai stūmė 1972 metų rusišką mašiną, kad ugniagesiai vėl atsivežtų vandens iš ežero. „Vanduo baigėsi, stogas dar degė. Kai žmonės puolė stumti gaisrininkų mašiną, visi pradėjo juoktis. Bet kai pamatė, kad išnešė nebegyvą žmogų, buvo nebejuokinga.



Banners