VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Kelionė Vyžių Taku

Email Spausdinti PDF

 Vyžių Takas jungia 10 ežerų: Beržinį, Vygrelį, Graužinį, Ežeryną, Vyželį, Vyžainį, Vištytį, Vyžtaitį, Dunojų ir Triduonį. Dabartiniu metu jie yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos teritorijose. Visi šie ežerai sujungti šventtakiu. Vyžių Takas buvo skirtas vyžių genčių žmonėms bendrauti su Dievu.


 

 

Vyžių Takas yra poledyninės epochos seniausias dvasinės kultūros paminklas, nepraradęs savo galių ir dabartinėje civilizacijoje.

Jis gyvas ir veikia kiekvieną žmogų – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, genties, tautos ir rasės“, – šiuos sakinius randame Albino Kurtinaičio knygoje „Garnio vaikai“.

Vyžių Takas jungia 10 ežerų: Beržinį, Vygrelį, Graužinį, Ežeryną, Vyželį, Vyžainį, Vištytį, Vyžtaitį, Dunojų ir Triduonį. Dabartiniu metu jie yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos teritorijose.

Visi šie ežerai sujungti šventtakiu. Vyžių Takas buvo skirtas vyžių genčių žmonėms bendrauti su Dievu. Kiekvienas vyžius privalėjo bent kartą gyvenime keliauti šiuo taku.

Grupė „Aistos“ klubo turistų surengė žygį dviračiais Vyžių Taku, kad visus ežerus aplankytų eilės tvarka, nusipraustų, atsigertų ir prisiliestų prie kiekvieno iš jų.

Įveikta daugiau kaip 50 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, įkopta kartu su dviračiais į aukštas Sūduvos kalvas, nusilesta į pakalnes, minta pievomis ir miško takeliais.

Įveikta daug sunkumų, bet galutinis tikslas pasiektas. Išsekusių nebuvo, visi septyniolika žygio dalyvių prausėsi šventuose ežerų vandenyse, todėl pasisėmė daug energijos ir žygį baigė su puikia nuotaika.

plačiau apie Vyžių taką A. Kurtinaičio knygoje "Garnio vaikai" >>



Ieva PAŠKAUSKAITĖ
Žygio dalyvė

Publikuota: 2009 m. Balandžio 25 d. Šeštadienis.

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 09:46  
Mes turime 188 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7488759
Miestelis priblokštas - neužsivedusią ugniagesių mašiną į gaisrą stūmė vyrai

 

  Paskambinau bendruoju pagalbos telefonu, o Vištyčio gaisrininkai kaip neatvažiuoja, taip neatvažiuoja, – pasakojo Gintauto kaimynė Loreta. – Sėdau į automobilį ir nuvažiavau iki mūsų gaisrinės. Žiūriu, ugniagesiai su rankena bando įjungti variklį, bet niekaip nepavyksta. Paskui jaunimas ugniagesių mašiną per visą gatvę stūmė“. Vištyčio ugniagesių komandos vyrai teigė, jog automobilio variklį pavyko įjungti, kai mašiną pastūmėjo į nuokalnę. Nuo gaisrinės iki liepsnojančio namo – 250 metrų. Gaisrininkai nuvyko į nelaimės vietą, išpylė pustrečios tonos vandens, ir variklis vėl užgeso, – sudegė akumuliatoriaus plokštelės. Tuomet jaunuoliai stūmė 1972 metų rusišką mašiną, kad ugniagesiai vėl atsivežtų vandens iš ežero. „Vanduo baigėsi, stogas dar degė. Kai žmonės puolė stumti gaisrininkų mašiną, visi pradėjo juoktis. Bet kai pamatė, kad išnešė nebegyvą žmogų, buvo nebejuokinga.



Banners