VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Vištyčio vardui - 625 metai

Email Spausdinti PDF
Photobucket
 
 Prieš 1000 metų pirmą kartą Kvedlinburgo analuose buvo paminėtas paminėtas Lietuvos vardas. Paminėtas gana liūdnu aspektu. Kita istorija ne tokia liūdna. Ir aplinkybės kur kas žmoniškesnės ir šviesesnės. O būtent, prieš 625 metus pirmą kartą buvo paminėtas ir užrašytas Vištyčio vardas.
Photobucket
Vištyčio gyvenvietė įsikūrė XVI a. pirmojoje pusėje, apie 1538 m. minimas dvaras, 1570 m. Vištyčio miestelis gavo Magdeburgo teises. www.suduvosgidas.lt nuotr.

Prieš 1000 metų pirmą kartą Kvedlinburgo analuose buvo paminėtas paminėtas Lietuvos vardas. Paminėtas gana liūdnu aspektu. Kita istorija ne tokia liūdna. Ir aplinkybės kur kas žmoniškesnės ir šviesesnės. O būtent, prieš 625 metus pirmą kartą buvo paminėtas ir užrašytas Vištyčio vardas.

Vyskupas misionierius Brunonas evangelinių kelionių metu 1009 m. kartu su bendražygiais buvo nužudytas pagoniškame Lietuvos ir Rusios pasienyje už tai, kad pirmasis Lietuvoje atliko krikšto aktą - pakrikštijo Lietuvos kunigaikštį Netimerą, jo šeimą ir kariauną (300 žmonių).

Užpykęs Netimero brolis nukirsdino vyskupui misionieriui galvą, įmetė ją į upelį, o po to dar ir išžudė visą jo palydą. Nužudytųjų palaikus išpirko ir palaidojo Lenkijos didysis kunigaikštis Boleslovas Narsusis. Tokia štai liūdna ši su Lietuvos vardu susijusi istorija, kuriai 1000 metų.

Kita istorija ne tokia liūdna. Ir aplinkybės kur kas žmoniškesnės ir šviesesnės. O būtent, prieš 625 metus pirmą kartą buvo paminėtas ir užrašytas Vištyčio vardas. Nelabai tiksliai tai buvo padaryta Kryžiuočių kelių aprašymuose (Wegebericht ) „Dwissit" vardu 1384 m.: „...ketvirtoji nakvynė prie Vištytės upės, penktoji nakvynė prie upės, kuri vadinama Posiutna ...“ („... das wirde nachtleger wirt vff der Dwissit, deme flize, das vumffte nachtleger wirt vff eyme vlize, das heisz Possuutna“).

Reikia pastebėti, kad šiame kryžiuočių žvalgų kelio Nr. 57 aprašyme minimas visai ne Vištyčio ežeras, kaip visur yra teigiama, bet Vištytės upė („ Dwissit deme flize“). Kas tai per upė? Mano manymu ši upė - tai Peisa (Pisa) arba Rominta. Bet tai jau atskira istorija ir tyrinėjimų objektas, ir apie tai kitą kartą.

Dabar sugrįžkime prie Vištyčio vardo ir jo kilmės. Vištyčio gyvenvietė įsikūrė XVI a. pirmojoje pusėje, apie 1538 m. minimas dvaras, 1570 m. Vištyčio miestelis gavo Magdeburgo teises. Daug anksčiau minimas pasienio ežeras Vištytis: „Dwissit“ 1384 m., „lacum Dwisticz alias Wisiten“ 1420 m., „ab ortu Lyppuna ad lacum Dwisticz“ 1422 m., „ad lacum Dwisticz, ita quod lacus Dwisticz“ 1422 m., „do oziera Vistynca“ 1549 m., „do Vistuti oziera“ 1549 m., „Vistutis „ 1559 m., „do oziera Vistynca“ 1559 m., „v oziero Vistyniec“ 1559 m., „Wishtitten See“ 1595 m., „Vistyniec“ 1873 m., „Vistutis“ 1873 m., „Wystudz“ 1895 m.

Atrodo, kad galėjo būti ir panašaus ar to paties vardo upelis: „Dwissit“ apie 1400 m., „Wishtet flu“ 1595 m., „Wyste“, „Wistet“ 1589 m., „Wistett“ 1595 m. Spėjama, kad tai ta pati upė Rominta arba Peisa (Pisa).

Nuo XVI a. žinoma ir Vištyčio gyvenvietė: „z Vistyč“ 1567 m., „v miestie Vistyncach“ 1592 m., „Ulicza Wissticzka“ - Vištyčio gatvė Naujosios Valios (Virbalio) mieste 1561 m., „Wistiten“ 1689 m., „Wistitten“ 1690 m., „Wistocken“ 1787 m., „Wistyten“ 1798 m., „Wystyten“ 1804 m. Lenkų kalboje įsigalėjo lytis „Wisztyniec“.

Vištyčio vardas taip pat įprasta kildinti ir iš lietuviško žodžio - višta. Višta buvo susijusi su senųjų lietuvių tikėjimu, kaip auka baltų bendrystės laikų dievybėms. Beje, prie vakarinio Vištyčio kranto prigludęs Romintos (baltų šventovių) kraštas. Vištyčio vardas galėtų būti ir perdirbinys iš prabaltiškos šaknies „vis-" (arba „vist-"), reiškiančios „ištekėti, išsilieti, ištirpti".

Tai be abejo sietina su ežeru, jo vandenų stichija.Vištyčio vardas labai senas ne tik semantine, bet ir istorine prasme. Jis minimas net tik kryžiuočių kelių aprašymuose, bet ir vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose, kronikose ir kituose senuose, Lietuvą liečiančiuose istoriniuose teisiniuose aktuose. Ypač tuose, kur vienu ar kitu būdu paminimos sienos.

1387m. kryžiuočių kronikų dokumentas mini ežerą ir jo žvejus. 1419 m. Lietuvos ir Lenkijos pateiktame taikos su Kryžiuočių ordinu sąlygų projekte, kalbant apie sienas, minima, kad Lietuvos pietvakarinė siena turinti eiti Vištyčio ežeru, paliekant ją Ordino pusėje: „... ir einant Širvintos upe aukštyn - ligi Lieponos žiočių, o einant upe aukštyn - ligi ežero, vadinamo Vištyčiu, esančio tiesiai prieš (tą upę). Tas ežeras turi palikti Ordinui ...“.

1420m. Vytauto epistoliarinio kodekso dokumente Vištyčio ežeras vadinamas „Dwisticz“. 1422m. gegužės 10d. Melno taikos sutartimi Lietuvos - Ordino siena nustatyta, paliekant ežerą Ordino pusėje. Šis senas aktas ežerą vadina „Dwisticz“ vardu: „... nuo Merūniškės tiesiai einant iki ežero, vadinamo Vištyčiu („Dwisticz“), tačiau taip, kad tas ežeras visai pasiliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lepūna, ištakų, arba šaltinių“ (... et a Merunysky directe eundo ad lacum qui vocatur Dwisticz, ila tarnen quod ille lacus remaneat totus in parte Ordinis et ab eo lacu, quo direccius id polest ad ortnin sen suminitatem fluminis dicti Lyppuna..).

1576 m. vokiškame žemėlapyje ežeras vadinamas „Wistitten See" (vok. „See" - ežeras). Karaliaučiaus kraštą valdę vokiečiai ežerą vadino „ Wyschtyter See“, o Rusijos atsikėlėliams jis - „Vištynieckoje oziero“.

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Vištytis priklausė Rusijos imperijos Suvalkų gubernijos Vilkaviškio „poviatui" (rajonui). Rusai Vištytį vadino „Vištyniec“, lenkai – „Wisztyniec“, o vokiečiai – „Wystiten“. Jidiš (rytų Europos žydų dialekte) Vištytis vadinamas Vishtinetz. Anglų kalboje Vištytis yra „Vistytis“.

Nors skirtingose kalbose Vištytis būdavo tariamas beveik taip pat, tačiau jo rašyba labai skyrėsi: Vištytis, Vishtinets, Vishtinetz, Vishtiniec, Vishtinits, Vishtinitz, Vishtitis, Vishtytis, Vistitis, Vistytis, Vistytus, Vyshtynets, Vystytis, Westinitz, Westitten, Wischtinitz, Wischtiten, Wischtivetz, Wishtinetz, Wishtiti, Wishtitten, Wistiniecz, Wistiten, Wisztiniec, Wisztyniec, Wyschtiten, Wyschtynjez, Wystiten, Wystitten, Wystyten, Wysztiniec, Wysztynie, Wysztyniec, Wysztyten.

Taigi Vištytis - neabejotinai senas, įdomus istoriniu ir semantiniu požiūriu lietuviškas vardas.

p.s. Nors turime daug gražios legendos apie Vištyčio ežerą versijų, tačiau Vištyčio vardas kilęs ne iš paukštelio pavadinimo.

Knygoje "Mažoji Lietuva ir Tvanksta" labai preciziškai atliktas visų baltiškų šio regiono vandenvardžių tyrimas. Vištyčio vardas (pradžioje netgi minėtas Dwissiten) kilęs iš baltiško žodžio "višti, visti" - virsti, ištekėti. Tai patvirtina ir kiti panašūs vietovardžiai, nieko bendro neturintys su paukščio pavadinimu. Žymesnis iš jų - Wyslos upė Lenkijoje.

Legenda galėjo būti sukurta vėliau, sutapatinant Vištyčio vardą su baltų mitologijoje sutinkamais šventų gyvūnų ir paukščių pavadinimais.

Dar ir dabar pavasarį gana garsiai šniokščia Vyžainos ir Pisos vandenys, įtekėdami ir ištekėdami iš ežero. O juk pirmųjų gyventojų laikais, atlančio periodu, kritulių ir paviršinio vandens Lietuvoje būta daug gausiau. Štai kas tada "višo", netilpdami savo krantuose. [M. Žolynas].

Vilius Kočiubaitis

2009-04-14

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 09:46  
Mes turime 10 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 5737515
Dviračiais po atokiausius ir paslaptingiausius Vištyčio kampelius

 

Nebus nė vieno nykaus kilometro. Keliaudami galėsite gėrėtis Vištyčio apylinkių panorama, pažvelgti į gūdžius Vištytgirio miškus, pasigrožėti retu augalu - gebene lipike. Keliausime keliukais, vingiuojančiais per Stirniškių, Pavištyčio geomorfologinius draustinius, pro pelkėtą Paširvinčio telmologinį draustinį, pro mėlynuojančius Vištyčio, Liepinės, Būdo ežerus, paslaptingą Pavištyčio piliakalnį. Gal pavyks pamatyti praskrendantį juodąjį gandrą, jūrinį erelį, ar kokį kitą miško gyventoją. Renkamės 10.00 – 10.30 val. prie stoginės, esančios kelio Vištytis –Varteliai antrame kilometre, prie kelio į Vištyčio Lauko II kaimą, Vištyčio sen. Vilkaviškio r. (418475, 6035138 LKS).



Banners