VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Juozas Kalvaitis - kompozitorius, vargonininkas ir dirigentas kilęs iš Vištyčio

Email Spausdinti PDF

Juozas Kalvaitis (gimė 1842 m. Vištytyje, Vilkaviškio apskr. – mirė 1895 ar 1900 m. Samaroje, Rusija) – vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius. Tėvai buvo sulenkėję valstiečiai. Pradinį mokslą įgijo Vištytyje. Paūgėjęs mokėsi Smalėnų bernardinų vienuolyne. 1863 m. iš vienuolyno išėjo ir stojo sukilėlių pusėn.


"Aušrai" nušvietus lietuviškąją padangę, visos lietuvybės gėlės pradėjo pamažėli pasirodyti šviesoje. Pradėjo reikštis ir muzikos bandymai. "Aušroje" buvo viena kita melodija išspausdinta. Chorinių dalykų nei nebandyta. Tik trejems metams praslinkus, 1886 pasirodė pirmosios lietuvių kalba MISZIOS ANT PAMENKLO SUKAKTUWIU PENKIŲ SZIMTU METU NUO APKRIKSZTYJIMO LIETUWOS PASKIRTOS KUNIGUI STRAZDELIUI NABASZNĮKUI, SUDĖTOJUI "PULKIM ANT KELIU". 1886. Tilže. Iszdawejo kaszta spausta pas Weyeri, ir Arnoldta." žodžius parašė Adomas Jakštas, išleido kun. J. Lideikis, muziką parašė Juozas Kalvaitis, tuolaik buvęs Kauno katedros vargonininkas.

Mišios parašytos 4 balsų mišriam chorui su vargonų pritarimu, labai lengva ir primityvia harmonija, su daugybe korektūros klaidų. Nors ir lengva harmonija parašytos, bet negalima būtų pasakyti, kad autorius būtų gerai valdęs harmoniją; matyti, tenkinosi vien tik vargonų baigimu konservatorijoje, o harmonijos tiek tesimokyta, kiek tada vargonininkams reikėjo praeiti, laikantis programos.

Tos mišios buvo labai populiarios ir mėgiamos. Prieš 60 m. tekdavo daugelyje vietų girdėti keliems giedoriams ar vien tik pačiam vargonininkui per sumą jas giedant. Dar ir dabar daugelio dalių melodijas atsimenama. 1920 m. tų mišių Benedictus melodija buvo giedama per sumą "Prieš taip didį Sakramentą" Meškuičių bažnyčioje. Mišios nebuvo dziadziškai parašytos, bet lengva melodija, tik mišių pabaigoje, po peržegnojimo, buvo linksmo maršo ritmas su tam labai tinkančia melodija. Leidinyje autoriaus vardas neminimas. Šiandien tos mišios yra bibliografinė retenybė, labai retai kur beužtinkamos.

Juozas Kalvaitis (gimė 1842 m. Vištytyje, Vilkaviškio apskrityje – mirė 1895 ar 1900 m. Samaroje, Rusija) – vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.

Biografija

Tėvai buvo sulenkėję valstiečiai. Pradinį mokslą įgijo Vištytyje. Paūgėjęs mokėsi Smalėnų bernardinų vienuolyne. 1863 m. iš vienuolyno išėjo ir stojo sukilėlių pusėn. Už tai buvo suimtas jo tėvas, kuris užstatė savo sūnų, todėl šis 11 mėnesių kalintas Kalvarijos kalėjime, paskui dar trejus metus buvo policijos prižiūrimas. Išėjęs iš kalėjimo, pas vietos vargonininką išmoko vargonuoti ir Bartininkuose (dab. Vilkaviškio raj.) gavo vargonininko vietą.

1868–1874 m. vargonų ir fortepijono mokslą studijavo Varšuvos muzikos institute, grojo restoranuose, kad užsidirbtų duonai. Grįžęs į Lietuvą, 1874–1880 m. Rietave vadovavo kunigaikščio Bogdano Oginskio įkurtai muzikos mokyklai.

Taigi 1874 metais Rietave atidaro muzikos mokyklą. Vadovauti jai Bogdanas Oginskis pasikviečia Varšuvos muzikos instituto absolventą, 1863 m. sukilimo dalyvį Juozą Kalvaitį. Bet gal ne visai derėtų sakyti pasikviečia. Teisingiau būtų - pasisamdo. Varšuvoje pasirašoma pirmoji sutartis, pagal kurią už 350 sidabrinių rublių metinį atlyginimą ir butą su apkūrenimu bei bažnytinio choro išlaikymą Juozas Kalvaitis sutinka eiti vargonininko pareigas (vargonininkai buvo ruošiami muzikos mokykloje pačiame Rietave, o gabiausi siunčiami tęsti mokslų į Varšuvą).

Iš mokinių ir dvaro tarnautojų suorganizavo 60 dalyvių chorą ir orkestrą, vargonininkavo bažnyčioje, rengė vargonininkus. 1880 m. persikėlė į Kauną ir užėmė vargonininko vietą Žemaičių katedroje ir kunigų seminarijos bažnyčioje, rengė vargonininkus, vadovavo berniukų, vyrų ir mišriajam chorams. Rietavo muzijos mokyklai J. kalvaitis vadovavo iki 1880 m.

Juozui Naujaliui užėmus Katedroje vargonininko vietą, J.Kalvaitis 1892 m. vėl sugrįžo į Rietavą, bet 1893 m. buvo paralyžiuotas ir B.Oginskio išsiųstas gydytis į kurortus. Paskui nuvyko pas sūnų į Samarą; ten po ilgos ir sunkios ligos mirė.

Kūryba

J.Kalvaitis reiškėsi ir kaip kompozitorius. Jam priskiriama pirmųjų keturbalsių mišių autorystė. Kai kas abejoja, kad mišias „Pulkim ant kelių“ sukūrė J.Kalvaitis. Šios mišios kartais vadinamos „Prieš Sostą Tavo“. Jų pilnas pavadinimas „Miszios ant pamenklo sukaktuwiu penkių szimtu metu nuo apkriksztyjimo Lietuvos paskirtos kunigui Strazdeliui nabasznikui sudetojui „Pulkim ant keliu“. Mišios 1886 m. išleistos Tilžėje. Mišias chorai ėmė giedoti Lietuvos bažnyčiose ir tai išstūmė lenkiškąjį giedojimą. Dar sukūrė motetą mišriajam chorui „Regina coeli“, taip pat mazurkų ir valsų fortepijonui.

Paliko rankraščiuose keletą giesmių. Ypač buvo išgarsėjusi Regina Coeli; galimas daiktas, rankraščiai yra kunig. B. Oginskio archyvuose muzikos skyriuje iš orkestro veikimo laikų. Kur tas archyvas šiandien sukrautas, sunku pasakyti. Kalvaičių šeima plati, visi kilę iš vieno "kelmo". Joje yra pianistų, sukūrusių muzikos veikalų, kanklininkų, kanklių išdirbėjų. Operos solistė Alė Kalvaitytė -Velbasienė plačiai reiškėsi Lietuvos valstybinėje operoje. Iš to kelmo buvo ir eilė kitų įvairių profesijų.

Pulkim ant kelių

Pulkim ant kelių visi krikščionys,
Didžiai ištroškę Jėzaus malonės;
Su ašaromis Dievui dėkokim,
Tą Mišių auką Jam paaukokim.

Suklaupę meldžiam, Jėzau saldžiausias;
Maldas priimki mūsų karščiausias;
Mus išmokyki Dievą pažinti,
Vykdyt Jo valią ir Jį garbinti.

Ugdyki žemėj meilę, ramybę,
Mirusiems teiki dangaus linksmybę;
Gyviems sveikatą, metų geriausių
Duok per tą auką Mišių švenčiausią.

Puolam po kojų, Jėzau meilingas:
Nepaisyk kalčių, būk gailestingas.
Viltį padėjom aukoje Tavo,
Visus mus glauski prie Širdies savo.

Savo malonę duok mums patirtį,
Neleiski niekam nuodėmėj mirti,
Duok Tave, Jėzau, karštai mylėti,
Paskui per amžius danguj regėti. /2x

***
žodžiai: Antanas Strazdelis-Strazdas
muzika: Juozas Kalvaitis, harm. Juozas Naujalis

parengė vilkovist

pagal Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.

Atnaujinta Šeštadienis, 25 Gruodis 2010 16:58  
Mes turime 79 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6298001
Į gaisro vietą Vištyčio ugniagesių automobilį atstūmė vietiniai gyventojai

   Kaip pranešė naujienų portalas tv3.lt, gaisras Vištyčio miestelyje kilo šeštadienį po pietų. Pranešimą apie nuosavame name kilusį gaisrą bendrasis pagalbos telefonas gavo apie 15 val. Taip pat buvo pranešta, kad degančiame mediniame name yra žmonių. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Vilkaviškio PGT pajėgos. Įvykio liudininkai netruko pasidalinti užfiksuotais kadrais, kaip į gaisro vietą Vištyčio ugniagesių automobilį atstumia vietiniai gyventojai. Būrys vyrų ir jaunuolių stūmė gelbėtojų automobilį, nes šis neužsikūrė. Kaip paaiškėjo, ugniagesiai įsikūrę visai netoli gaisro vietos, iki jos – maždaug trys minutės kelio.



Banners