VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* plk. Liudas Butkevičius

Email Spausdinti PDF

Gimė 1881 m. spalio 28 d. Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio apskrityje. Tėvas Augustinas buvo pradinių mokyklų mokytojas, Liudas dar vaikas būdamas jau talkininkavo knygnešiams. Baigė Veiverių mokytojų seminariją 1902 m. būdamas seminarijoje dalyvavo nelegalioje lietuvių mokinių ratelio veikloje, platino lietuviškas knygas, tuomet uždraustas.


Pulkininkas Liudas Butkevičius

Gimė 1881 m. spalio 28 d. Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio apskrityje. Tėvas Augustinas buvo pradinių mokyklų mokytojas, Liudas dar vaikas būdamas jau talkininkavo knygnešiams. Baigė Veiverių mokytojų seminariją 1902 m. būdamas seminarijoje dalyvavo nelegalioje lietuvių mokinių ratelio veikloje, platino lietuviškas knygas, tuomet uždraustas.

Baigęs seminariją turėjo mokytojauti Lenkijoje, nes savam krašte neleido. Ten būdamas rašė lenkų bei rusų spaudoje: „Ognivo“, „Zaria“, „Ruskaja Škola“, „Viestnik Znanija“ ir kt. pasirašydamas BL, Elbė, Tili, Tylus, Busokas, LB, Jaunimo mylėtojas, Nemo ir kt.

1904 m. Liudas (Liudvikas) Butkevičius už dalyvavimą mokytojų sąjungoje ir reikalavimą sutautinti mokyklas, buvo nubaustas 3 mėn. kalėjimo ir atimtos mokytojo teisės. Vėliau jos buvo grąžintos. 1907 m. galėjo grįžti į Lietuvą ir dirbo Žeimių miestelyje, Kėdainių apskrities mokytoju.

I pasauliniam karui kilus, 1914 m. mobilizuotas ir tarnavo Kauno tvirtovėje, karo mokykloje Poltavoje, pėstininkuose ir sunkiosios artilerijos brigadoj Kovelyje. 1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo Gelvonų srities komiteto pirmininku, suorganizavo srities miliciją ir apsaugos būrį, kuris trukdė lenkams organizuoti legionierius, o vokiečiams rekvizuoti bei išvesti gyventojų turtą.

1918 m. lapkričio 14 d. įstojo į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Lapkričio 30 d. tų pat metų skiriamas ūkio vedėju į pėstininkų pulką, 1919 m. gauna kapitono laipsnį jau mūsų nepriklausomos kariuomenės.

1922 m. rugsėjo 1 d. jam suteikiamas majoro laipsnis. 1923 m. gruodžio 31 d. skiriamas III karo apygardos intendantu. 1925 m. gegužės 1 d. pakeliamas į pulkininkus leitenantus. 1927-1937m. kariuomenės tiekimo valdybos ūkio inspektorius. Į pulkininko laipsnį pakeltas 1930 m. lapkričio 30 d.

Po 36 m. kariškos tarnybos 1937 m. gale pačiam prašant išeina į atsargą su teise dėvėti karišką uniformą. Liudas Butkevičius būdamas karinėje tarnyboje nepasitenkino vien savo tiesioginių pareigų kruopščiu atlikimu. Atrado laiko visuomeniniam darbui, rašė „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“ ir jo prieduose, „Viltyje“, „Lietuvoje“, „Karyje“ ir „Karde“. Jo mėgiamiausios temos buvo auklėjimas, visuomenės reikalai, korespondencijos, apysakos ir feljetonai.

Nuo 1926 iki išeinant į atsargą 1937 m. buvo išrenkamas Lietuvos Karininkų "Ramovės". Seniūnų tarybos nariu-iždininku. Būdamas atsargoje L. B. taip pat nepasiliko pasyvus. 1938-1940 m. buvo Ekonominės Karių Bendrovės Kaune direktorius. 1938 m. vasario 18 d. kartu su kitais įsteigė pasitikėjimo bendrovę "Veikla". Dalyvavo įvairiose draugijose, kooperatyvinėse bendrovėse, komisijose ir komitetuose. Daug dėmesio skyrė žmogaus Globos Draugijai, šefavo Kurčių-Nebylių vaikų mokyklą-internatą.

Už nuopelnus Lietuvai ir pavyzdingą tarnybą Lietuvos kariuomenėje Liudas Butkevičius apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, Kūrėjų -Savanorių medaliu, Gedimino ordinu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Šaulių Žvaigžde ir Vytauto Didžiojo ordinu. Netekus nepriklausomybės Liudas Butkevičius dirbo kas pakliuvo ir kur pakliuvo. Karas jį užklupo Kaune savo šeimoje, nors tuomet dirbo Vilniuje kaip revizorius "Valgio" treste.

Vokiečių okupacijos metu Liudas Butkevičius aktyviai dalyvavo pogrindžio judėjime. Buvo Lietuvos Aktyvistų Fronto propagandos viršininkas. Uoliai dalyvavo pogrindžio spaudoje. Rašė į Nepriklausomą Lietuvą, Laisvės kovotoją, į Laisvę.

parengė vilkovist

Atnaujinta Ketvirtadienis, 25 Lapkritis 2010 17:31  
Mes turime 46 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6849601
Į gaisro vietą Vištyčio ugniagesių automobilį atstūmė vietiniai gyventojai

   Kaip pranešė naujienų portalas tv3.lt, gaisras Vištyčio miestelyje kilo šeštadienį po pietų. Pranešimą apie nuosavame name kilusį gaisrą bendrasis pagalbos telefonas gavo apie 15 val. Taip pat buvo pranešta, kad degančiame mediniame name yra žmonių. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Vilkaviškio PGT pajėgos. Įvykio liudininkai netruko pasidalinti užfiksuotais kadrais, kaip į gaisro vietą Vištyčio ugniagesių automobilį atstumia vietiniai gyventojai. Būrys vyrų ir jaunuolių stūmė gelbėtojų automobilį, nes šis neužsikūrė. Kaip paaiškėjo, ugniagesiai įsikūrę visai netoli gaisro vietos, iki jos – maždaug trys minutės kelio.



Banners