VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* "Ar teisingai tarnavau menui, tenusprendžia žiūrovai"

Email Spausdinti PDF

"Dainą mylėjo mano tėvai, ją vaikystės mėgstu ir aš. Mano polinkį į muziką, dainą pastebėjo Vištyčio progimnazijos mokytojai, kurie noriai įtraukdavo mane į mokyklos organizuojamus renginius" sako Jonė Ragaišytė. 1949 metais baigusi Vištytyje progimnaziją, Jonė atvyo į Kauną su dideliu noru gilintis į muzikos ir dainavimo paslaptis.


"Ar teisingai tarnavau menui, tenusprendžia žiūrovai"

Jonė Ragaišytė

Kauno muzikiniame teatre mūsų kraštietė dainininkė Jonė Ragaišytė per trisdešimt kūrybinio darbo metų sukūrė 88 vaidmenis. Pasakodami apie šią puikią menininkę pasinaudosime jos prisiminimais mintimis, išsakytomis pokalbiuose su žumalistais (apie J. Ragaišytę rašė "Kauno diena", "Tarybinė moteris", "Šeimininkė", "Kalba Vilnius" kiti laikraščiai, žurnalai). Su Kaune gyvenančia dainininke iš Vištyčio susirašinėjo mokyklos kraštotyrininkai.

"Dainą mylėjo mano tėvai, ją vaikystės mėgstu ir aš. Mano polinkį į muziką, dainą pastebėjo Vištyčio progimnazijos mokytojai, kurie noriai įtraukdavo mane į mokyklos organizuojamus renginius" sako Jonė Ragaišytė. 1949 metais baigusi Vištytyje progimnaziją, Jonė atvyo į Kauną su dideliu noru gilintis į muzikos ir dainavimo paslaptis

Tačiau likimas nuvedė į Kauno pedagoginę mokyklą. Besimokydama dainavo chore, moterų ansamblyje, atliko pirmąsias solines parijas. Tai nulėmė jos tolimesnį gyvenino kelią. Ji baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą, važiavo stažuotis į Vilniaus valstybinę konservatoriją

Kauno muzikiniame teatre Jonė Ragaišytė 1958 metais debiutavo Dž. Verdžio operoje "Rigoletas". Jaunoji solistė atliko Džildos vaidmenį. Pirmasis pasirodymas buvo sėkmingas. O po to buvo daugybė vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose..

"Ne tai svarblausia, kiek vaidmenų suskurta, - sako aktorė, - svarbiausia, ar patyriau kūrybinį džiaugsmą ir ar suteikiau jį žiūrovui. Kiekvienas sukurtas personažas - tai mano nemigo naktys, ieškojimai ir atradimai, tai mano gyvenimas"

Prisiminkime nors dali J. Ragaišytės muzikiniame teatre sukurtų personažų. Tai Violeta Dž. Verdžio "Traviatoje", Rozina Dž. Rosinio operoje "Sevilijos kirpėjas", Miuzeta Dž. Pučinio "Bohemoje", Siuzana V.A.Mocarto "Figaro vedybose, Žibuoklė Kalmano "Monmartro žibuoklėje", Fransi J.Štrauso "Vienos kraujas" ir daugelis kitų. Pačiai solistei mieliausia buvo Eliza operetėje "Mano puikioji ledi", už kurią ji apdovanota diplomu ir premija

J. Ragaišytė sako, kad gyvenimą paskyrusi dviem dalykams - dainavimui ir šeimai. Baigusi mokslus, įsidarbinusi teatre ir paruošusi keletą vaidmenų, ji ištekėjo už Jono Latušinsko

"Aš ir Jonas buvome neturtingi, - sako aktorė, - bet gyvenome sėkmingai, užauginome sūnų Saulių. Esame pensininkai" (solistė išėjo iš teatro 1988 m.).

Prasidėjo kitas gyvenimo etapas - J. Ragaišytė įsidarbino Kauno M. Žilinsko dailės galerijoje. Tegul ištraukos iš asmeninio albumo atskleidžia, kokiomis gražiomis spalvomis nužymėta mūsų kraštietės, ilgametės puikios Kauno muzikinio teatro solistės J. Ragaišytės kūrybinė praeitis.

Eliza Dulitl iš kompozitoriaus Lou miuziklo "Mano brangiojo ledi".
Kauno valstybinis muzikinis teatras 1967m.

...Iš nedrąsios susikausčiusios mergaičiukės nuo Vištyčio ji tampa scenos meistre, sumaniai išnaudodama savo vokalinius ir aktorinius sugebėjimus".
..."Darbšti, energinga, turinti puikius vokalinius ir sceninius duomenis, artistės temperamentą Jonė greit tapo pagrindinių vaidmenų atlikėja".

..."Už malonias akimirkas, patirtas šiame teatre, dėkingi Jums, Jone".

Pagal Vištyčio P.Kriaučiūno vidurinėje mokykloje turimą medžiagą parengė mokytoja Birutė Mardosaitė.

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 07:22  
Mes turime 74 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6046172
Mano ašara pasauly niekada neišdžius…

Gerai atsimenu tą 1948-ųjų gegužės 22-ąją…Vėlų vakarą NKVD kareiviai ir jiems talkinantys stribai pabeldė į mūsų duris. Nelaukėm, bet žinojom, kad ateis.Mano seserys Danutė ir Skaistė turėjo draugų – stribų, kurie perspėjo, patarė nenakvoti namie. Tėvas jau buvo suruošęs maisto atsargų, kurias būtų galima vežtis: grūdų, lašinių, taukų puodynę… Tos ilgos laukimo ir nerimo dienos slinko labai lėtai…Netrukus pasklido dezinformacija, kad šių paprastų kaimiečių, ūkininkų, kurie, jų manymu, gali trukdyti kolektyvizacijai, pavasarį dar neveš – leis apsėti laukus. Veš rudenį – kad būtų kuo sunkesnės sąlygos. Tėvas patikėjo: išpylė grūdus, juos išvėdino – tikėjosi dar pusmetį ramiai pagyvent…



Banners