VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Valstybinė siena [puslapis rengiamas ...]

Email Spausdinti PDF

Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienų sankirta, toliau – sienų sankirta, sutampa su pagal Lenkijos Respublikos ir Tarybų Sąjungos sutartį “Dėl Lenkijos ir TSRS sienos”, pasirašytą 1945 m. rugpjūčio 16 d. Maskvoje, pagal vėliau priimtus Lenkijos ir TSRS valstybės sienos demarkavimo dokumentus, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartį “Dėl bendros valstybinės sienos. Su ja susijusių teisinių santykių (…)”, pasirašyta 1996 m. kovo 5 d. Vilniuje ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį “Dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos”, pasirašytą 1997 m. spalio 24 d. Maskvoje, nustatyto sienos ženklo Nr.1987 centru [--> tęsinys].


Valstybinė siena_1



Variantas A. Pagal 1928 m. "Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartį sienos dalykams sutvarkyti" sienos su Vokietijos valdomu Karaliaučiaus kraštu linija kartojo 1908 - 1912 m. (>>) Prūsijos ir Rusijos valstybių sieną (iliustracijoje žr. ribą A). Lietuvos valstybei priklausė tik maža šiaurinė ežero dalis ties Vištyčio miesteliu, tačiau be teisės žvejoti ežere.

Sutarties 37 punktas teigė, kad "Lietuvos kranto palei Vištyčio ežerą gyventojai turi teisę sienos ruože tarp sienos stulpų Nr. 149 ir Nr. 150 savo ūkio reikalams naudotis vandeniu nuo saulėtekio ligi saulėlydžio, o reikalui esant ir naktį".

Per sovietmetį Vištyčio ežero siena išliko nepakitusi ir A.Sniečkaus Lietuva valdė vos 39,8 ha, t.y. 2,2% ežero ploto.

Variantas B. 1997 m. abiejų pusių buvo pasirašyta, o 2003 m. ir Rusijos ratifikuota "Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos". Pagal minėtą sutartį Lietuvos valstybė dabar turės 543,7 (525) ha, t.y 30,4% (31.6%) lietuviško ežero (žr. iliustracijoje ribą B). Palyginus su tuo kiek turėta "prie vokiečių" - neblogai.

Ežerų delimitacijos klausimu rašė Tarptautinės sienų nustatymo sąjungos (Didžioji Britanija, Durhamo universitetas) direktorius dr. John W. Donaldson: "Tarptautinės konvencijos, kuri reglamentuotų tarptautinių ežerų nustatymą nėra. Precedentinė teisė ir keletas tarptautinių susitarimų pataria, kad sienų delimitavimas turėtų remtis ežero forma. Ilgų, siaurų ežerų sienos brėžiamos pagal vidurio liniją arba giliausią vagą.

Vidurio linijos principas, paprastai, naudojamas gilesniems ežerams. Sekliems ežerams dėl galimo ežero lygio kritimo priimtinesnis sienos nustatymas pagal giliausią vagą. Ežerai kuriuose sueina kelių valstybių sienos, delimituojami pasirinkus centrinį tašką, o ežero plotas padalijamas proporcingai kranto linijos ilgiui. Centrinis taškas dažniausia pasirenkamas giliausiame ežero taške.Valstybei priskirtas ežero plotas laikomas jos suverenia teritorija.

Variantas C. Tokiu būdu, atsižvelgus į tarptautinio eksperto dr. J.W.Donaldsono paaiškinimus matome, kad vedant sieną per ežerą tiesiai vidurio linija Lietuvos Respublikai turėtų tekti didesnė ežero dalis - 1243,3 ha (69,57%) (žr. žemėlapyje - riba C). Jei ežeras būtų dalinamas proporcingai valdomo kranto ilgiui (mes turime 11,5 km iš 26 km), Lietuvos Respublikai liktų 790,4 ha (44,23%) ežero ploto.

Nauja teritorija (>>). Tai maždaug pusantro hektaro teritorija, kurią Lietuva atgaus iš Rusijos, kuriai bus kompensuota tolygaus ploto teritorija kitoje vietoje (>>).

Enklavas (>>). Lietuvos - Rusijos administracinė linija (linija A) Lietuvos sausumos teritoriją kirto dviejuose taškuose. Pirmame taške sausumos plotis yra trys metrai, o antrame taške - vienas metras (>>).

Vištytis - šiaurė (>>). Tai buvusi administracinė linija, kol Rusija su Lietuva neratifikavo sutarties dėl sienos. Linija ėjo sausuma rytiniu ežero krantu (>>).

Vištyčio - pietūs (>>). Pietiniame ežero taške, prie didžiulės ežero įlankos buvo rastas Vokietijos - Rusijos pasienio stulpo liekanos (>>).
Neoficialiai Vištyčio gyventojams buvo galima žvejoti ir maudytis ežere 200 metrų nuo kranto.

Paruošta pagal Vytauto Šilo, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko, straipsnį "Mūsų Vištytis" ir pagal Jan S. Krogh tyrinėjimus

Lietuvos -Rusijos siena prie Vištyčio
Kitoje pusėje

Pasienio postas
Vištytis - rytai

Vištyčio ežeras

Iš arti

1997m. sienos sutarties projektas

Lietuvos ir Rusijos federacijos sutartis "Dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos"

Vistytis boarder

Mūsų Vištytis [Valstybinė siena_2]

Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sanglaudoje, vos už 207 km nuo lenkų valdomos lietuvių etninės žemės dalies tyvuliuoja tamsiai mėlyno vandens ežeras Vištytis. Šis "aukščiausiai" Lietuvoje net 172.4 m virš jūros lygio įsitaisęs ežeras ne vien dėl "aukšto" lygio nusipelno mūsų dėmesio. Jis įdomus geografiniu, istoriniu ir politiniu atžvilgiu. Savo atsiradimu Vištytis "skolingas" iš čia apie 3500 m. iki Kristaus pasitraukusiam paskutinio ledynmečio ledynui, kuris suformavo ežero vagą ir jo daubas.

Taigi, Vištyčio ežeras yra senesnis už dabartinę Baltijos jūrą! Dabar Vištytį maitina 8 didesni upeliai (Juodupė, Užkalnė, Grybingis ir kt.), dar 7 mažesni upeliai bei šaltiniai. Išteka viena, Pisos (kitaip Pivesos) upė, pasiekianti Gumbinę. Švarutėlio vandens atsargos ežere net 258 mln. m3. Beje, jo vidutinė temperatūra retai pakyla per 8 laipsnius šilumos. Ežere gyvena per 20 rūšių žuvų: kuoja, sykas, ešerys, karšis, vėgėlė, lynas, ungurys, gausu seliavų, lydekų.

Vištyčio vardas veda mus į labai senus laikus. Jį įprasta kildinti iš lietuviško žodžio "višta". Višta buvo susijusi su senųjų lietuvių tikėjimu, kaip auka baltų bendrystės laikų dievybėms. Beje, prie vakarinio Vištyčio kranto prigludęs Romintos (baltų šventovių) kraštas. Vištyčio vardas galėtų būti ir perdirbinys iš prabaltiškos šaknies "vis-" (arba "vist-"), reiškiančios "ištekėti, išsilieti, ištirpti". Šiaip ar taip Vištytis - senas lietuviškas vardas (>>).

Pirmą kartą šio ežero vardas buvo užrašytas, tikriausia, nelabai tiksliai, Kryžiuočių kelių aprašuose 1384 m. "Dwissit" vardu. Vytauto epistoliarinio kodekso 1420 m. dokumente ežeras vadinamas "Dwisticz, kitaip Wysiten". Vokiškame 1576 m. žemėlapyje ežeras vadinamas "Wistitten See". Karaliaučiaus kraštą valdę vokiečiai ežerą vadino "Wyschtyter" (See), o Rusijos atsikėlėliams jis - "Vištyneckoje" (ozero).

Iš pietų į šiaurę nusitęsusio Vištyčio ežero ilgis - 8.4 km, vidutinis plotis - apie 2 km, didžiausias plotis 4.3 km. Ežero gylis svyruoja nuo 10 iki 50 m (pietinėje dalyje). Visgi, Vištytis nėra pats giliausias Lietuvos ežeras - gilesni kiti trys, iš jų Tauragnų ežeras turi net 60.5 m gylio. Vištyčio kranto linija (perimetras) tęsiasi 26 km. Pagal vandens plotą - 1783 ha - Vištyčio ežeras irgi ketvirtas Lietuvoje. Didžiausias yra net 4480 ha ploto Drukšių ežeras, kuriuo tenka dalintis su Baltarusija. O kaip Lietuva "dalinsis" savo etniniu Vištyčio ežeru su Karaliaučiaus krašto valdytojais?

Pagal 1928 m. "Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartį sienos dalykams sutvarkyti" sienos su Vokietijos valdomu Karaliaučiaus kraštu linija kartojo 1908-1912 m. Prūsijos ir Rusijos valstybių sieną (žr. ribą A iliustracijoje). Lietuvos valstybei priklausė tik maža šiaurinė ežero dalis ties Vištyčio miesteliu, tačiau be teisės žvejoti ežere. Sutarties 37 punktas teigė, kad "Lietuvos kranto palei Vištyčio ežerą gyventojai turi teisę sienos ruože tarp sienos stulpų Nr.149 ir Nr.150 savo ūkio reikalams naudotis vandeniu nuo saulėtekio ligi saulėlydžio, o reikalui esant ir naktį".

Per sovietmetį Vištyčio ežero "siena" išliko nepakitusi ir A. Sniečkaus Lietuva valdė vos 39.8 ha, t.y. 2.2 % ežero ploto. Derėtis dėl Lietuvos Respublikos sienos su Rusijos Federacijos valdomu Karaliaučiaus kraštu Lietuva prie derybų stalo atsisėdo Europos Sąjungos valdininkų reikalavimu. Rusijos atstovai Karaliaučiaus srities administracijos vadovo pavaduotojas G. Čmykovas ir jį pakeitęs Rusijos ambasadorius J. Šalmovas siekė įtvirtinti buvusią Vokietijos reicho sieną.

Lietuvos Respublikos derybininkai, užsienio reikalų viceministras V.Dymarkas ir jį pakeitęs URM sekretorius R.Šidlauskas pabandė nors kiek padidinti Lietuvos valstybės dalį Vištyčio ežere. 1997 m. abiejų pusių pasirašytą, o 2003 m. ir Rusijos ratifikuotą "Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos" dienraštis "Lietuvos rytas" džiūgaudamas įvertino kaip neabejotiną "jaunos mūsų šalies diplomatijos laimėjimą".

Laikraščio žodžiais, užbaigdama kone šešerius metus trukusį vilkinimą, ji "pasiekė vieną įspūdingiausių pergalių savo istorijoje" (iš tikrųjų tai teisinis nonsensas, kuriuo aneksuotas Karaliaučiaus eksklavas nepagrįstai laikomas Rusijos valstybės dalimi). Kiek apčiuopiamai laimėta iš šios sutarties akivaizdžiai rodo Vištyčio ežero "dalybos". Pagal minėtą sutartį Lietuvos valstybė dabar turės 543.7 ha (30.4%) lietuviško ežero (žr. ribą B iliustracijoje). Palyginus su tuo kiek turėta "prie vokiečių" gal ir neblogai.

Ežerų delimitacijos klausimu š.m. birželio 17 d. parašė Tarptautinės sienų nustatymo sąjungos (Didžioji Britanija, Durhamo universitetas) direktorius dr. John W. Donaldson:
"Tarptautinės konvencijos, kuri reglamentuotų tarptautinių ežerų nustatymą nėra" Precedentinė teisė ir keletas tarptautinių susitarimų pataria, kad sienų delimitavimas turėtų remtis ežero forma.

Ilgų, siaurų ežerų sienos brėžiamos pagal vidurio liniją arba giliausią vagą. Vidurio linijos principas, paprastai, naudojamas gilesniems ežerams. Sekliems ežerams dėl galimo ežero lygio kritimo priimtinesnis sienos nustatymas pagal giliausią vagą. Ežerai kuriuose sueina kelių valstybių sienos, delimituojami pasirinkus centrinį tašką, o ežero plotas padalijamas proporcingai kranto linijos ilgiui. Centrinis taškas dažniausia pasirenkamas giliausiame ežero taške. Valstybei priskirtas ežero plotas laikomas jos suverenia teritorija."

Tokiu būdu, atsižvelgus į tarptautinio eksperto dr. J.W.Donaldsono paaiškinimus matome, kad vedant sieną per ežerą tiesiai vidurio linija Lietuvos Respublikai turėjo tekti didesnė ežero dalis - 1243.3 ha (69.57%) (žr. ribą C iliustracijoje). Jei ežeras būtų dalinamas proporcingai valdomo kranto ilgiui (mes turime 11.5 km iš 26 km), Lietuvos Respublikai liktų 790.4 ha (44.23%) ežero ploto. Ir šiuo atveju turėtume daugiau, negu "išlošė" mū sų derybininkai. Liūdna, kad, nieko už tai negavę Lietuvai, savo turtu turėjome dalintis su svetimaisiais. Dar blogiau, kad buvo dalinamasi "broliškai".

pagal Vytauto Šilo, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko, straipsnį parengė vilkovist

1. Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienų sankirta, toliau – sienų sankirta, sutampa su pagal Lenkijos Respublikos ir Tarybų Sąjungos sutartį “Dėl Lenkijos ir TSRS sienos”, pasirašytą 1945 m. rugpjūčio 16 d. Maskvoje, pagal vėliau priimtus Lenkijos ir TSRS valstybės sienos demarkavimo dokumentus, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartį “Dėl bendros valstybinės sienos. Su ja susijusių teisinių santykių (…)”, pasirašyta 1996 m. kovo 5 d. Vilniuje ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį “Dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos”, pasirašytą 1997 m. spalio 24 d. Maskvoje, nustatyto sienos ženklo Nr.1987 centru.

2. Kiekviena Šalis sienų sankirtos padėtį pažymi savo išleistame 1:10000 mastelio Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienų sankirtos žemėlapyje, kurį šalys pasirašo ir kuris yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

3. Šalys įrengia sienų sankirtoje ženklą, toliau, sienos ženklas, pavadintą Vištytis (Wisztyniec, “Vištynec”) [-->> tęsinys].

tęsinys ---> Valstybinė siena

susiję nuorodos:

* Lietuvos sieną trina interesai

* Trijų valstybių sienos sankirtos taškas "Vištytis"

* Iš kitos pusės...

* Vistytis boarder

Lithuania - Russia [Kaliningrad] boarder 2003 ---> photo

Atnaujinta Ketvirtadienis, 23 Gruodis 2010 20:05  
Mes turime 31 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 5815259
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners