VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Vištyčio miesto antspaudai

Email Spausdinti PDF

Vištyčio miestas atsirado XVI a. Jis kūrėsi pačiame Prūsijos pasienyje, prie Vištyčio ežero, kurio vietovė ir gavo vardą (1). Jau 1570 m. rugsėjo 8 d. valdovas Žygimantas Augustas suteikė jam Magdeburgo miesto teises, herbą ir antspaudą. Tuomet išduotoje privilegijoje rašoma: "Šių teisių papuošimui ir jų pagausinimui paskiriame ir dovanojame miesto spaudą - vienaragį, ir šiame mūsų rašte, duotame visiems Vištyčio gyventojams, tokį antspaudą ir vienaragio herbą aiškesniam parodymui Iiepėme pavaizduoti" (2). Vėliau šis spaudas ir herbas buvo kelis kartus patvirtintas kitų valdovų. Paskutinį kartą tai padarė 1745 m. Augustas III (3).


Vištyčio miesto antspaudai

Vištyčio miestas atsirado XVI a. Jis kūrėsi pačiame Prūsijos pasienyje, prie Vištyčio ežero, kurio vietovė ir gavo vardą (1). Jau 1570 m. rugsėjo 8 d. valdovas Žygimantas Augustas suteikė jam Magdeburgo miesto teises (>>), herbą ir antspaudą.

Tuomet išduotoje privilegijoje rašoma: "Šių teisių papuošimui ir jų pagausinimui paskiriame ir dovanojame miesto spaudą - vienaragį, ir šiame mūsų rašte, duotame visiems Vištyčio gyventojams, tokį antspaudą ir vienaragio herbą aiškesniam parodymui Iiepėme pavaizduoti" (2). Vėliau šis spaudas ir herbas buvo kelis kartus patvirtintas kitų valdovų. Paskutinį kartą tai padarė 1745 m. Augustas III (3).

Kaip ir kiti nedideli Lietuvos miestai, Vištytis savivaldos teisių neteko 1776 m. Tačiau dalis administracijos pareigūnų išliko. Jie minimi 1785 ir 1790 m. miesto ginčuose su seniūnu (4) (>>). 1789 m. dalyvavo Ketverių metų seimo darbe (5). Tik nėra duomenų, ar tada buvo naudojamas miesto antspaudas.

Aišku, kad Vištytis, remdamasis 1791 m. balandžio 18 d. miestų įstatymu bei kitais Seimo nutarimais, atkūrė savivaldos organus, nors ir neturėjo specialios valdovo privilegijos. Dėl to kilo kivirčų su vietos seniūnu Kristupu Puzina iš Kozielsko. Miestiečiai kreipėsi į Asesorių teismą, kad apgintų juos nuo seniūno savivalės ir patvirtintų senąsias privilegijas.

1792 m. rašytame skunde Vištytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas Ignotas Penkovskis, burmistras Stanislovas Ragaišis bei kiti magistrato pareigūnai (6). Deja, kaip toliau klostėsi savivaldos Iikimas, krašte nugalėjo Targovicos šalininkai, taip pat po 1795 m., kai Vištytis atiteko Prūsijai, negalima atsakyti dėl menko šių klausimų ištyrimo.

Nedaug išliko ir miesto antspaudų. Iki šiol nepavyko surasti nė vieno XVI-XVII a. antspauduoto akto. O čia skelbiami du antspaudai priklauso XVIII a. Vienas iš jų reprezentuoja Vištyčio valdą iki 1776 [433], kitas -laisvąjį miestą amžiaus pabaigoje [434].

Vištyčio miesto antspaudas, 1757 - 1792 m.

Vištyčio miesto antspaudas, 1757-1792 m. Lenkiška legenda * PIECZENC: MIASTA: IE: KRO: MSC : WISZTYN (Jo Karališkosios Didenybės Vištyčio miesto antspaudas) įrašyta didžiosiomis raidėmis palei antspaudo kraštą ir iš vidaus nuo vaizdulio atskirta linija. Legenda pradedama penkiakampe žvaigždute. Po žodžių ir trumpinimų padėti dvitaškiai.


Vaizdulį užima ant žemės stovintis vienaragis.
Skersmuo 29,5 mm.
Antspaudai įspausti į tešlą (1757), nedažytą vaškelį (1792); pirmasis per kryžiaus, vėlesnis per karpytais kraštais rombo formos popierines apsaugas.
Antspaudavimo formulė: "pod pieczęcią mieską urzędową" (1792).
Neskelbtas.

Žinomi du egzemplioriai. Vienas prispaustas ant 1757 m. išrašo iš suolininkų teismo, o kitas - ant 1792 m. išrašo iš miesto aktų knygų (7). Kadangi ir suolininkų, ir magistrato aktai antspauduoti tuo pačiu antspaudu, galima manyti, kad tuomet Vištyčio suolininkai neturėjo atskiro antspaudo.
Lenkiška Iegenda, kuri Iietuviškų žemių miestų antspauduose pradėta vartoti XVlII a. ir Iabiau paplito tik amžiaus pabaigoje, rodo, kad šio antspaudo spaudas atsirado XVlII a. viduryje arba pirmojoje pusėje. Juo turėjo būti antspauduojama iki 1776 m. savivaldos teisių panaikinimo. Epizodiškai jis galėjo būti naudojamas ir vėliau, nes, kaip minėjome, Vištyčio magistrato pareigūnai kartkartėmis minimi po 1776 m. reformos. Bent XVIII a. pabaigoje, kai neabejotinai buvo atgaivinta savivalda, senasis antspaudas vėl trumpam sugrįžo į miesto raštinę.

Vištyčio laisvojo miesto antspaudas, [XVII a. pabaiga]

Lenkiška Iegenda PIECZ MIASTA WISZTYNCA WOLNEGO R: 1570 (Vištyčio laisvojo miesto antspaudas, 1570 m.) įrašyta didžiosiomis raidėmis palei antspaudo kraštą ir iš vidaus nuo vaizdulio atskirta Iinija. Raidė G parašyta kursyvu. Legenda pradedama, atrodo, žiedu, po metų trumpinimo padėtas dvitaškis.
Vaizdulį užima vienaragis. Jis vaizduojamas šuolyje į kairę pusę, užpakalinėmis kojomis atsispyręs i žemę.
Skersmuo 34,5 mm.

Šiuo antspaudu antspauduotų aktų nerasta. Žinomi tik du egzemplioriai, vienas įspaustas į raudoną Iaką (W. Wittygo), kitas atspaustas juodu tušu (negatyvinis; W. Bartynowskio) asmeninėse antspaudų kolekcijose bei dvi trynės M.Gumowskio antspaudų rinkinyje (8) . Jų spaudas amžiaus pradžioje buvo pas Z.Glogerį. Jis pirmasis ir paskelbė ganėtinai tikslų antspaudo piešinį (9). Iš jo turėto spaudo antspaudų pavyzdžius pasidarė, matyt, tiek W. Bartynowskis, tiek W. Wittygas, Vėliau, kaip rašė M, Gumowskis, alavinis Vištyčio spaudas pateko i Krokuvos Čapskių muziejų (10).

Literatūroje nurodomos dvispaudo atsiradimo datos, Z. Glogeris manė, kad jis buvo pagamintas 1570 m, Anot jo, Vištyčio miestiečiai, atsidėkodami valdovui už suteiktas malones, liepę spaude išraižyti lenkišką legendą ir 1570 m. (11). M. Gumowskis nedvejodamas tvirtino, kad spaudas priklauso XVIII a. (12). Jo datą galima patikslinti. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudų lenkiškose legendose žodis WOLNEGO atsirado Ketverių metų seimo laikotarpiu.

Taigi šis spaudas išraižytas ne anksčiau kaip 1791 m. antrojoje pusėje, kai Vištyčio miestas atkūrė savivaldą, Bet tuomet miesto raštinė naudojo senąjį spaudą [433], todėl aptariamasis galėjo būti pagamintas dar vėliau, galbūt Prūsijos valdymo laikotarpiu (1795-1807), kaip, pavyzdžiui, buvo Prienuose [286]. Juo labiau, kad antspaudo legendoje neįrašyta ypač populiari Ketverių metų seimo laikotarpiu nuoroda į Respubliką ir Lenkijos karalių.

Plačiau apie Vištyčio heraldiką ...>>>

Nuorodos
(1) Vanagas A. Lietuvos miestų vardai. P. 292-294.
(2) "Ku kotoremu prawu ozdobie i pomnožienia ich, pieczęč miescką Jednorožca naznaczamy, podawamy i w tymžie liscie naszym wszystkim obywatelom wiscinskim od nas danym takowąž piecząč i herb na šwiadectwo ješniejsze wyrazic ješmy Jednorozca kazali" (LM. Kn. 53. L. 28).
(3) 1745.1.9, Varšuva. Augusto 111 privilegija Vištyčiui // LM. Kn. 173. L. 654.
(4) Ginčai. D. 2. P. 282-288. Nr. 76, 77.
(5) Materialy do dziejow sejmu... T. 2. S. 400.
(6) 1792.V įrašas Asesorių teismo protokolų knygoje // LVIA. F. SA. B. 2481. L. 79
Orig.: MAB. F. 20-3652. L. 3 (1792.IV.30)*; F. 21-1969 (1757.1.5).
Lit.: Rimša E. Merkinės ir Vištyčio herbai // Žvaigždutė, 1988. Nr.7; P.11
(7) Žr. orig. nuorodą.
Orig.: ČB. Rankr. MNK 567: Vištytis (XX a. pr. w. Winygo rinkinys).; VAKSign. IT 1792 (1890 m. w. Bartynowskio rinkinys).
Trynės: ČB. Rankr. MNK 1471: Vištytis (2 vnt. Iš ČB. M. Gumowskio rinkinys).
Publ: Gloger Z. Encyklopedja... T. 2. S. 296; Wyd. 4. T. 2. S. 296; Kviklys B. Mūsų Lietuva... T. 3. P. 396; Rimša E. Keletas sflagistikos... P.9 5. Pav.5; Rimša E.
Merkinės ir Vištyčio herbai... P. 11. Pav. 5; Roeske W. Fenomen jednorožca w Polcze. Krakow, 1997. S. 47.
Ryc. 16.
Lit.: Gumowski M. Herby miast litewskich. S.280; Gumowski M. Handbuch der polnischen Siegelkunde. S. 135.
(8) Žr. orig. ir trynių nuorodas.
(9) Gloger Z. Encyklopedja...T.2.S.296. Z.Glogerio piešinys skelbiamas sąvado pradžioje, aptariant publikacijas.
(10) Gumowski M. Herby miast litewskich...S.280.
(11) Gloger Z. Encyklopedja...T.2.S.296. Panašiai tvirtinama ir kai kuriuose lenkų darbuose (Roeske W. Fenomen jednorožca w Polcze S.46-49).
(12) Gumowski M. Herby miast litewskich. S.280; M.Gumowski Handbuch der polnischen Siegelkunde...S.135.

parengė vilkovist pagal E. Rimšos "Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės miestų antspaudai", 1999m.

Atnaujinta Pirmadienis, 08 Lapkritis 2010 11:49  

Banners