VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Heraldika

Email Spausdinti PDF

Bene įdomiausia Vištyčio vienragio kilmė. XVI a. mieste, atrodo, nei Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčių nebuvo, bet miestas gavo savivaldą ir herbą rugsėjo 8 d., tai yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventės (Šilinių) dieną. Vadinasi, duodant herbą, kaip neretai daryta krikšto metu, buvo atsižvelgta į tos dienos šventąjį globėją. Krikštijamas naujagimis gaudavo šventojo vardą, o įkuriami miestai – jo atvaizdą arba atributą. Vištyčiui išrinktas vienragis leidžia manyti, kad XVI a. miesto globėja turėjo būti Švč. Mergelė Marija.


Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento

1999 m. balandžio 21 d., Vilnius

Vištyčio miesto herbas

Istoriniai duomenys. Vištytis pradėjo kurtis XVI a. Prūsijos pasienyje prie Vištyčio ežero, nuo kurio ir gavo vardą. 1570 m. rugsėjo 8 d. valdovas Žygimantas Augustas jam suteikė Magdeburgo miesto teises ir herbą. Privilegijos originalas nežinomas, išliko tik jos įrašas Lietuvos Metrikoje (LM), kuri saugoma Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje.

Jame rašoma: „Šių teisių papuošimui ir pagausinimui paskiriame ir dovanojame miesto antspaudą – vienragį, ir šiame mūsų rašte, duotame visiems Vištyčio gyventojams, tokį antspaudą ir vienragio herbą aiškesniam parodymui liepėme pavaizduoti“ (LM. Kn. 53, L. 28). Vėliau Vištyčio herbą patvirtino kiti valdovai. Paskutinį kartą tai padarė 1745 m. Augustas III (LM. Kn. 173, L. 654). Kaip ir kiti nedideli Lietuvos miestai, Vištytis savivaldos teisių neteko 1776 m. Tačiau dalis administracijos pareigūnų išliko. Jie minimi 1785 ir 1790 m. miesto ginčuose su seniūnu, 1789 m. dalyvavo Ketverių metų seimo (1788 – 1792) darbe.

Tik nėra duomenų, ar tada buvo naudojamas miesto herbas, bent antspaudas. Aišku, kad Vištytis remdamasis 1791 m. balandžio 18 d. miestų įstatymu bei kitais Seimo nutarimais , savivaldą atkūrė, nors ir neturėjo specialios valdovo privilegijos. Dėl to kilo kivirčų su vietos seniūnu Kristupu Puzina iš Kozielsko. Miestiečiai kreipėsi į Asesorių teismą, kad jis juos apgintų nuo seniūno savivalės ir patvirtintų senąsias privilegijas. 1792 m. rašytame skunde Vištytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas Ignotas Penkovskis, burmistras Stanislovas Ragaišis bei kiti magistrato pareigūnai.

Deja kaip toliau klostėsi savivaldos likimas, kai krašte nugalėjo targovicos šalininkai, taip pat po 1795 m., kai Vištytis pateko į Prūsijos valdžią, negalima atsakyti dėl menko šių klausimų ištyrimo. Greičiausia, kaip ir kiti miestai, savivaldos teises prarado.

Kadangi 1570 m. privilegijos originalas neišliko, vieninteliai herbo ikonografijos šaltiniai yra XVIII a. miesto antspaudai. Vienas surastas 1757 ir 1792 m. aktuose (Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, F.20-3652, L. 3; F 21-1969). Jame vaizduojantis ant žemės stovintis vienragis. Sprendžiant iš ikonografijos ir lenkiškos legendos, spaudas turėjo atsirasti XVIII a. viduryje arba pirmoje pusėje. Juo turėjo būti antspauduojama iki 1776 m. savivaldos panaikinimo. Epizodiškai galėjo būti naudojamas ir vėliau, bent XVIII a. pabaigoje semasis spaudas vėl naudotas. Antrajame antspaude vienragis šiuoliuoja į kairę pusę, užpakalinėmis kojomis atsispyręs į žemę. Juo antspauduotų aktų nesurasta. Žinomi tik du egzemplioriai, atspausti privatiems antspaudų rinkiniams (Čartoriskių biblioteke (ČB), Krokuva. Rankr. MNK 567; Vištytis – XX a. per, W. Wittygo rinkinys; Valstybinis archyvas, Krokuva. Sign. IT 1792 – 1890 m. W. Bartynovskio rinkinys) bei dvi trynės M. Gumowskio antspaudų rinkinyje (ČB. Rankr. MNK 1471; Vištytis).

Šių antspaudų spaudas amžiaus pradžioje buvo pas Z. Glogerį. Jis pirmasis ir paskelbė ganėtinai tikslų antspaudo piešinį. Iš jo turėto spaudo antspaudų pavyzdžius pasidarė, matyt, tiek W. Bartynovskis, tiek W. Wittygas. Vėliau, kaip rašė M. Gumovskis, alavinis Vištyčio spaudas pateko į Krokuvos Čapskių muziejų.

Literatūroje nurodomos dvi spaudo atsiradimo datos. Z. Glogeris manė, kad jis pagamintas 1570 m. Anot jo, Vištyčio miestiečiai, atsidėkodami valdovui už suteiktas malones, liepę spaude išraižyti lenkišką legendą ir 1570 m. M. Gumowskis nedvejodamas tvirtino, kad spaudas priklauso XWIII a. Pažymėsime, kad Lietuvos miestų antspaudų lenkiškose legendose žodis WOLNEGO (jis įrašytas Vištyčio antspaude) atsirado tik Ketverių metų seimo laikotarpiu. Taigi, šis spaudas išraižytas ne anksčiau 1791 m. antrosios pusės, kai Vištyčio mietas atkūrė savivaldą. Turint galvoje, kad 1792 m. miestas tenaudojo senąjį spaudą, šis galėjo būti pagamintas dar vėliau, net Prūsijos valdymo laikotarpiu (1795 – 1807 metais).

Vienragis – fantastinė būtybė, paprastai turinti kumeliuko liemenį, kupranugario kojas, liūto uodegą, asilo galvą, ožio barzdą bei kaktoje styrantį vieną susuktą ragą, kuriame slypys vienaragio protas. Jau XVI a. pradžioje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės herbe jis buvo naudojamas kaip sodininkas. Pagal to meto sampratą vienragis reiškė mėnulį ir kunigaikštystę. Medikai iš tariamojo vienragio rago gamindavo vaistus nuo daugelio ligų. Vienragį, kaip grynumo, švarumo simbolį, mėgo astrologai ir ypač alchemikai, ieškoję įvairiausių būdų pagaminti švarųjį metalą (auksą). Tačiau bene dažniausiai jis aptinkamas bažnyčios hagiografijoje. Čia vienaragis simbolizavo Kristų, ypač Švč. Mergelę Mariją, nes baltas vienaragis reiškė nekaltumą ir skaistybę. Jį prie Mergelės Marijos kojų galima rasti ne viename Renesanso epochoje ir anksčiau tapytame paveiksle.

Bene įdomiausia Vištyčio vienragio kilmė. XVI a. mieste, atrodo, nei Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčių nebuvo, bet miestas gavo savivaldą ir herbą rugsėjo 8 d., tai yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventės (Šilinių) dieną. Vadinasi, duodant herbą, kaip neretai daryta krikšto metu, buvo atsižvelgta į tos dienos šventąjį globėją. Krikštijamas naujagimis gaudavo šventojo vardą, o įkuriami miestai – jo atvaizdą arba atributą. Vištyčiui išrinktas vienragis leidžia manyti, kad XVI a. miesto globėja turėjo būti Švč. Mergelė Marija.

Vištyčio herbas po 200 metų pertraukos oficialiai atkuriamas pirmą kartą. Senosios spalvos nežinomos. Aišku viena, kad XVI a. vienaragis dažniausiai vaizduotas baltas arba sidabrinis, jo ragas ir kanopos – auksiniai. Skydą nutarta nuspalvinti labiausiai Lietuvos heraldikoje paplitusia raudona spalva, nes kitame Merkinės herbe vienaragis vaizduojamas mėlyname skyde. Merkinei herbą suteikė tas pats valdovas 1569 m. gruodžio 7 d. Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo šventės išvakarėse. Vištyčio herbo etaloną padarė dailininkas Bronius Leonavičius. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1999 m. balandžio 8 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 207).

Literatūra: Gloger Z. Encyklopedja staropolska ilustrowana. Warszawa, 1901. T. 2. S. 296; Wyd.4 Ze wstępem J. Krzyžanowskiego. Warszawa, 1978. T. 2. S. 296: Gumowski M. Herby miast litewskich/Ateneum wilenskie, 1935. Rocz. 10. S. 280; Gumowski M. Handbuch der polonishen Siegelkunde. Graz, 1966. S. 135; Kviklys B. Mūsų Lietuva. Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. Boston, 1966. T. 3; 2-as fotografuotas leidimas Vilnius, 1991. T. 3. P. 396; Rimša E. Keletas sfragistikos terminų// Lietuvos istorijos metraštis. 1982 metai. Vilnius, 1983. P. 95. Pav. 5.: Rimša E. Merkinės ir Vištyčio herbai// Žvaigždutė, 1988. Nr. 7. P. 11. Pav. 5; Rosette W. Fenomen jednorožca w Polsce. Krakow, 1997. S. 47. Ryc. 16.

Herbo asprašymas. Raudoname lauke vaizduojamas einantis sidabrinis vienaragis su auksiniu ragu ir kanopomis, liežuvis – raudonas.


Atnaujinta Penktadienis, 28 Gegužė 2010 13:57  
Mes turime 84 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 5666374
Širdys plakė vienu ritmu...

  Šauk balsu, širdimi, darbais ir mintimis, mūsų visų Lietuva, šauk, kad išėję sugrįžtų, sugrįžę kalbėtų apie tave ir gyventų tavimi... Tokiais žodžiais būtų galima kalbėti apie teletiltą „Vištytis–New Jersey“, nusidriekusį tarp Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro ir Naujojo Džersio V. Kudirkos sekmadieninės mokyklos bei Filadelfijos lietuviškos mokyklėlės. Kad teletiltas sėkmingai nusidriektų virtualioje erdvėje, jį prižiūrėjo ir vykdė istorikai Genia bei Juozas Jurkynai, o užsienyje teletiltą koordinavo Marius Vilemaitis (buvęs Kybartų K. Donelaičio gimnazijos mokinys) ir Gintaras Antanavičius bei V. Kudirkos sekmadieninės mokyklos direktorė Aušra Covalesky. Teletiltas Lietuvoje, Vištytyje, prasidėjo 19 val. sekmadienį, o užsienyje tai buvo 12 val. šeštadienį.



Banners