VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Lankytinos vietos

Email Spausdinti PDF

Buvusio Vištyčio parapijos kunigo klebono Kazimiero Montvilos dėka dar 1988 m. Vištyčio miestelyje buvo atstatytas Nepriklausomybės paminklas. Įdomi paminklo istorija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos kariuomenė buvo nustumta tolyn į Rytus. Vienas vokiečių generolas, tikėdamasis likti šio krašto dvarininku, apsodino miestelio centre plytinčią aikštę medeliais, o jos viduryje pastatė akmeninį obeliską papuoštą Vokietijos valstybės ženklu - Ereliu.


Apylinkės



VIŠTYČIO REGIONINIS PARKAS

Plotas - 10,1 tūkst.ha. Parkas yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje: vakaruose ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, pietuose - su Lenkija. Regioniniame parke ežerai atspindi visą vandens augalijos įvairovę - nuo distrofinių pelkinių ežerų su skurdžia augalija Beržinio, Surinio ežerai) bei eutrofinių (Pakalnių, Šakių) ežerų iki mezeutrofinio Vištyčio ežero. Vištyčio regioniniame parke yra du rezervatai - Drausgirio ir Grybingirio.

NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAS



Buvusio Vištyčio parapijos kunigo klebono Kazimiero Montvilos dėka dar 1988 m. Vištyčio miestelyje buvo atstatytas Nepriklausomybės paminklas. Įdomi paminklo istorija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos kariuomenė buvo nustumta tolyn į Rytus. Vienas vokiečių generolas, tikėdamasis likti šio krašto dvarininku, apsodino miestelio centre plytinčią aikštę medeliais, o jos viduryje pastatė akmeninį obeliską papuoštą Vokietijos valstybės ženklu - Ereliu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, apie 1927 metus, šis obeliskas buvo panaudotas Nepriklausomybės paminklo kūrimui. Vos tik raudonoji armija (1940.06.16 ) peržengė Lietuvos siena, paminklas buvo išniekintas - pagrobtas biustas, nuplėšti bareljefai. Taip liko styroti “nurengtas” obeliskas iki Atgimimo. Sąjūdžio metais šis Nepriklausomybės paminklas, primenantis tai, kas šventa Lietuvos kelyje, buvo atstatytas.

skaitykite apie ---> Jono Basanavičiaus bareljefo istoriją



PAMINKLAS VIŠTYČIUI


1570 metais Žygimantas Augustas suteikė Vištyčiui Magdeburgo miesto teises ir tokiu būdu kaimą pavertė miestu. Vištyčio miestas tada gavo antspaudą ir herbą su vienaragio atvaizdu. 1990 metais sukako 420 metu, kai Vištytis gavo Magdeburgo teises. Tai įamžina statinys miestelio pradžioje, kuri matome važiuodami nuo Kybartų. Paminklas - tai vištytėnų, 1950 metais čia baigusių mokyklą, dovana savo jaunystės miestui.
Vytauto Didžiojo paminklo istorija >>.


DIDYSIS VIŠTYČIO AKMUO

Dešinėje Vištytis - Kybartai kelio pusėje, 1 km. iki Vištyčio slūgso trečias pagal dydi Lietuvoje akmuo (po Puntuko ir Barstyčių akmenų). Labai keista akmens išvaizda. Kai žiūri nuo kelio, jis panašus i kažkokio milžiniško žvėries kūną su truputi įlinkusia nugara ir baisia galva, o taip pat didelėmis akimis bei nosimi. Manoma, kad senovėje šis akmuo buvęs senosios lietuviu tikybos aukuras. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose jis vadinamas Švenčiausios Trejybės akmeniu.

Apie 1800 metus ir vėliau per Kryžiaus dienas iš Vištyčio prie šio akmens pasimelsti ateidavusi tikinčiųjų procesija. Vietiniai gyventojai Akmenį labai gerbia. Su gana įspūdingu Didžiuoju akmeniu susiję padavimai sudaro penkis siužetų tipus. Buvo pasakojama, kad ant šio akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Susirenkantis akmens įdubimuose vanduo - tai “velnio ašaros”.

Štai padavimas, kurį pasakojo Vištyčio krašto žmones: Labai senais laikais tolimame Lietuvos kampelyje įsikūrė miestelis Torn.

Tada nebuvo ežero, kalnų ir akmenų, o aplinkui plytėjo neapžvelgiami ganyklų plotai. Miestelyje gyveno nuoširdūs ir draugiški žmonės, pavargę nuo sunkaus darbo. Miestelis buvo išsidėstęs ant kalvos, o pačioje kalvos viršūnėje stovėjo sena, sulinkusi bažnyčia. Kartą seniausia miestelio gyventoja susapnavo sapną: esą velnias žada paimti daug sielų.

Išgirdę apie tai, gyventojai nutarė statyti nauja bažnyčia. Kai bažnyčia buvo beveik baigta, apie ja sužinojo pats nelabasis. Jis labai užsirūstino ir nutarė nepasiduoti. Nuvyko į Anykščius pas Puntuką ir paprašė, kad leistų i kelionę savo sunų Puntukėlį. Patenkintas velnias pasuko atgal, jausdamas, kaip kišenėje ritinėjasi Puntukėlis. Kai jis buvo netoli nuo Torn, pasiėmė į rankas akmenį ir jau ruošėsi atlikti “žygdarbį”. Tuo tarpu sugiedojo gaidys. Velnias išsigando, metė akmenį ir pasileido bėgti atgal. Puntukėlis nukrito, o nuo jo trenksmo iškilo i žemes paviršių. Velnias taip skubėjo, kad tose vietose, kur jis prabėgo, žemė įdubo.

Nuo to laiko aplink Torną atsirado kalvos ir daugybė akmenų. Naujoji Torno šventykla išliko, o netoli miestelio atsirado didelis akmuo, žmonių vadinamas Puntukėliu. Žmonės, eidami pro šalį lenkėsi akmens. O nelabasis kiekviena naktį čia ateidavo apgailestauti nepavykusio žygio. Marijai pagaliau pagailo žmonių ji nužengė ant akmens ir jis nuo to laiko pasidarė šventas. O velnias bijojo ir prisiartinti prie Puntukėlio. Jis atkeršijo žmonėms, užliedamas pievas didžiuliu ežeru. Daugiau apie Didįjį akmenį >>.

Dar apie Didįjį Vištyčio akmenį

Didysis Akmuo. [Radiniai archyvuose]

ŠVENTASIS ŠALTINĖLIS

Apie maldingą šios vietos - “Šilelio” šaltinėlio ir kryžiaus atsiradimą tikslių žinių nėra. Iš senų žmonių išgirstas šis ryškesnis pasakojimas. Legendos byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavo juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Tačiau caro laikais, vienas caro kareivis šaltinyje išmaudė niežais sergantį arklį, ir nuo tol jo vanduo stebuklingosios galios nebeturi. Tačiau ir mūsų dienomis pasitaiko pasakojimu apie stebuklingus pagijimus, daugelis tiki jo stebuklinga galia. Kai kada prie šaltinio suplaukia būriai žmonių, norinčiu parsivežti šventojo vandens.

Daugiau ---> apie Šventąjį Šaltinėlį ]]

Daugiau ---> nuotraukų ]]

VIŠTYČIO EŽERAS



Vištyčio ežeras, vienas iš didžiausiu Lietuvos ežerų, ketvirtas pagal dydį - 1660 ha (plotas nurodytas kartu su Karaliaučiaus sritimi). Jo dugne yra 20 - 30 m gylio lovių. Ežero ilgis 8,5 km, didžiausias plotis 4,2 km, didžiausias gylis 50 m. Ežero atsiradimą apipynę nemažai legendų. Sakoma, kad senovėje, kai dar nebuvę Vištyčio, toje vietoje buvusi graži lanka arba buvęs didelis miestas Mandaburija. Pasakojama, kad Vištyčio ežeras atėjęs debesies pavidalu ir nukritęs, kai atsitiktinis žmogus (piemuo, mergaitė) paminėjęs Vištytį - netyčia atspėjęs ežero vardą. Kiti pasakoja, kad ežeras atplaukęs žeme ir vis plėtęsis, o virš jo skraidęs Vištytis ir cipsėjęs. Kai žmonės sušukę: “Vištytis.Vištytis.”, ežeras nurimęs. Daugiau apie Vištyčio ežerą >>.

VIŠTYČIO PILIAKALNIS

[54°26'45''-22°47'50'' nuo Grinvičo]

Vištyčio piliakalnis randasi 2 kilometrai į pietus nuo kelio Vištytis - Kalvarija, 2 kilometrai i rytus nuo Vištyčio ežero rytinio kranto. Šis piliakalnis - tai kalvota, lauke atskirai esanti kalva. Iš visų pusių ją supa dirbami laukai. Piliakalnis yra 20 metrų aukščio, su stačiais, krintančiais iki 35 - 40 laipsnių kampu šlaitais. Iškilusi viduje ovali kalvos viršūnė apie 30 metrų ilgio ir 20 metrų pločio [---> plačiau].

*** Piliakalnis yra per 300 metrų į dešinę nuo kelio iš Vištyčio į Norvydus, 4-ajame to kelio kilometre. Tai kalva, pažymėta trianguliacijos ženklu ir vokiškame 1:100000 mastelio žemėlapyje - skaitmeniu "239".

Piliakalnis yra 20 m. aukščio, su stačiais, krintančiais iki 35-40 kampu šlaitais. Iškilusi viduje ovali kalvos viršūnė apie 30 m. ilgio ir 20 m. pločio. Rytų šlaite pastebimas pilkos spalvos kultūrinis sluoksnis, o ariamame lauke į š. v. - neryškūs sodybvietės pėdsakai, išsiskiriantys savo tamsesne spalva. Čia rasta lipdyta, su stambiais akmens trupiniais molyje šukė. Grublėtu paviršiumi indo šukė rasta ariamame lauke pietinėje pašlaitėje. Piliakalnis matuotas 1956 m. liepos 2 d.

Literatūra: Petras Tarasenka. P. 263; Vadovas. P. 134; A. Kaminski. P. 258; Autoriaus archyvas.
Fot.: Autoriaus archyvas.
Radiniai: KDMP.
[smulkiau --->]

Apie jo atsiradimą vietiniai gyventojai supynė padavimą. Toje vietoje, kur dabar stovi aukštas Piliakalnis, kažkada buvo didelis dvaras. Dvaras buvo aptvertas aukšta tvora, prie jo buvo puikus parkas. Dvaras priklausė žiauriam ponui Kakeraičiui. Už mažiausią nusikaltimą baudžiauninkus bausdavo, žudydavo ir didelius ir mažus. Ponas turėjo tris dukteris. Iš visu gražiausia buvo jauniausioji duktė, vardu Pilė. Visi stebėdavosi, išvydę jos nepaprastą grožį.

Ir pamilo gražuolę Pilę vienas jaunas gražus to pono baudžiauninkas. Nuostabus buvo jis vyras. Pilė taip pat pamilo Mindaugą. Pas Pilę taip pat lankydavosi daug jaunikaičių, bet nė vienas jos širdį nepatraukė. Tėvas sužinojęs, kad Pilė pamilo baudžiauninką, labai supyko ir nutarė jam atkeršyti. Jis liepė budeliams nuplakti Mindaugą. Tie jį mirtinai užplakė. Ponas liepė baudžiauninką palaidoti taip, kad nė žymės neliktų. Sužinojusi apie tai, Pilė verkė, rankas laužė, o naktį išėjo kapo ieškoti. Atradusi nutarė Mindaugui amžiną kapą supilti. Dieną, užsidariusi savo kambaryje, verkė, o naktį su prijuoste žemę nešė ir kapą pylė. Žmonės pradėjo kalbėti, kad Mindaugo kapas stebuklingai auga. Pagaliau Pilė supylė aukšta kalną ir netrukus mirė. Nuo to laiko kalną ėmė vadinti Pilės kalnu arba Piliakalniu.

Daugiau apie Vištyčio piliakalnį ---> ] [Vištyčio piliakalnis]

Straipsnis "Turistams jau nereikės vargti norint patekti į piliakalnį"

Pavištyčio piliakalnis



Archeologijos paminklas - Pavištyčio piliakalnis vienu kilometru nutolęs nuo Pavištyčio kaimo ir 120 metrų nuo bevardžio šiaurinėje dalyje telkšančio ežero. Pasakojama, kad piliakalnyje nugrimzdusi bažnyčia ir Šventų Velykų rytą girdėti skambinant varpais.

Paminklo aprašymas: Piliakalniu vadinamas, bet niekuo neišsiskiria iš kitų apylinkėje esančių kalnų ir abejotina ar tai tikrai yra piliakalnis. Pietinis šonas yra gana aukštas ir status link ežeriuko, esančio nuo kalno apačios apie 120 m. atstume, gi į vakarus ir į šiaurę nusitęsia kalnuotomis aukštumomis, visai neišsiskiriant iš apylinkės; į pietų-rytų kampą jungiasi su kitais taokiais pat ir net aukštesniais kalneliais supančiais ežeriuką iš rytų pusės. Visapusiškai žiūrint atrodo, kad yra grynai gamtos padarinys ir išviršiniai jokių piliakalno požymių neturi.

plačiau apie piliakalnį ]] ---> Vietos žmonių vadinamas „Piliakalnis“ [---> radiniai 2]

Dabravolės piliakalnis

Važiuojant nuo Pajevonio Vištyčio link maždaug 7-ame kilometre, kairėje pusėje, stūkso masyvi kalva, kurios dalis apaugusi medžiais ir krūmais. Tai. Dabravolės piliakalnis. Jo teritorija 210 m ilgio š.-p. kryptimi ir iki 140 m pločio. Jo status rytinis šlaitas yra apie 25 m. aukščio. Kiti šlaitai kiek žemesni ir nuolaidesni. Piliakalnio viršuje - ovali 36 m. ilgio aikštelė, kurios pietinės dalies plotis 22 m. Šiaurinė dalis kiek siauresnė. Pietiniuose pakraščiuose ir šlaituose aptinkama kultūrinio sluoksnio pėdsakų, rasta lipdytos gruoblėtu paviršiumi keramikos. Vakarinėje piliakalnio dalyje rasti buvusios gyvenvietės pėdsakai. Šalimais auga neįprasta daugiakamienė liepa (vieni suskaičiuoja 22, o kiti net 37 kamienus).

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė trapecinė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 28 m ilgio, 22 m pločio šiaurės rytų krašte, 19 m - pietvakariuse. Joje rasta grublėtos keramikos. Aikštelės šiaurės rytų krašte supiltas 1,5 m aukščio, 11 m. pločio pylimas. Šiaurės rytų šlaite, 2 m žemiau pylimo yra trikampė 15 m. pločio terasa. Pietvakarių šlaite, 2 m. žemiau aikštelės yra 6 m pločio, 0,5 m gylio griovys, atskiriantis piliakalniui nepanaudotą kalvos smaigalį. Šiaurės vakarų šlaitas 4 m žemiau aikštelės statintas. Šlaitai statūs, iki 25 m. aukščio.

Smulkiau apie Dabravolės piliakalnį

Piliakalnio nuotraukos ---> ]]

daugiau nuotraukų ---> ]]

Rusų karių kapinės

Rusų karių kapinės yra pačiame Senosios rinkos aikštės viduryje (>>). Jose palaidoti per II pasaulinį karą žuvę užimant Vištytį rusų kariai. 1944 10 22 Vištytį užėmė Raudonosios Armijos 157-oji šaulių divizija, kuriai vadovavo pulkininkas Nikolajus Kusakinas. Vaduojant Vištytį miestelis buvo apgriautas, vėl kaip ir 1941m. nukentėjo bažnyčia ir kiti miestelio pastatai. Kapinės buvo rekonstruotos apie 1990 metus. Prieš rekonstrukciją, kapines juosė balta mūrinė pusantro metro aukščio tvora. Kapinių ilgis siekia 30m., o plotis - 28m. Kapinių viduryje stovėjo 3 metrų aukščio baltas piramidės formos obeliskas. Obelisko priekyje raudonos vėliavos fone buvo didelė raudona žvaigždė ir sukryžiuotas karabinas bei kardas.

puslapis rengiamas ...

Skulptūra "Vištyčio miestelio istorija "

Ši skulptūra primena vieno seniausių miestelių istoriją, taip pat čia gyvenusių įvairių tautybių ir religijų žmonių draugiškus tarpusavio santykius. Pastatyta 1997 metais.


Stogastulpis



Sakoma, kad Vištytis - pasaulio kryžkelė. Miestelio centre 1990 m. rudenį pastatytas stogastulpis, kurio rodyklės tarsi rankos nurodo kryptis ir atstumus į kaimynines valstybes. Į Mažąją Lietuvą: Tilžę, Gumbinę, Tolminkiemį, Karaliaučių, iš kur atėjo pirmasis lietuviškas žodis, žvelgia šviesos nešėjas knygnešys. Motina su dukrele ant rankų iš svečios šalies Lenkijos (Vižainio, Punsko, Suvalkų, Varšuvos) - laukia sugrižtančių savo sūnų. Tradicinis rūpintojėlis palaimą ir santarvę siunčia į Lietuvą (Klaipėdą, Vilnių,Kauną, Kybartus), daug kartų niokotą ir griautą, bet nepalūžusią mūsų Tėvynę.

Paminklas Vištyčiui – stogastulpis „Vištyčio miestelio herbas“


1570 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas suteikė Vištyčiui Magdeburgo miesto teises ir tokiu būdu kaimą pavertė miestu. Vištyčio miestas tada gavo antspaudą ir herbą su vienaragio atvaizdu. 1990 m. sukako 420 metų, kai Vištytis gavo Magdeburgo teises. Tai įamžina statinys miestelio pradžioje, kurį matome važiuodami nuo Kybartų. Paminklas - tai vištytiečių, 1950 metais čia baigusių mokyklą, dovana savo jaunystės miestui. Projekto autorius - Bronius Leonavičius, taip pat baigęs Vištyčio septynmetę mokyklą. Buvęs Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, dabar dirbantis Lietuvos dailės akademijoje vyriausiuoju dailininku. Jo ranka paminkle iškalti užrašas" Vištytis", herbas ir metai - 1970. Akmenys paminklui paimti absolventas, dabar pajevonietis Jonas Stankevičius.

Švenčiausios Mergelės Marijos statula

Buvęs Vištyčio parapijos klebonas Kazimieras Montvila Triją kelią kryžkelėje pastatė Švč.Mergelės Marijos statulą ir pavedė visus šio krašto gyventojus jos globai.


Skardis Šilelyje


Šią smėlingą atodangą žmonės vadina skardžiu. Ši vieta labai pamėgta poilsiautojų: nuostabus ežero vaizdas, geras ežero dugnas, pats kalnas atsisukęs beveik tiesiai į pietus, todėl smagu degintis saulėje. Dar prieš penkis metus atodangos viršuje augo keletas pušų. Laikui bėgant šios pušys viena po kitos išvirto. Čia naktį deginami laužai, poilsiautojai čia dažnai ateina pasigėrėti nuostabiu Vištyčio ežero vaizdu, saulėlydžiu, čia skiriami pasimatymai.


Paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę Pavištytyje

1993 metais lapkričio mėnesį pačiame Pavištyčio gyvenvietės centre ant pakilios kalvelės buvo atidengtas naujai suremontuotas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę. Paminklas sovietinės okupacijos metais kaip nepageidaujamas buržuazinės kultūros reliktas buvo labai apgriautas ir suniokotas. Tuo pačiu buvo paniekinti ir tie, kurie paaukojo savo gyvybes už tautos gyvybingumą, už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Pavištytis vėl pagrįstai gali didžiuotis, kad turi savo ryškų tautinį ir patriotinį akcentą.

Miestelio žydų kapinės

Yra žinoma, kad 1589m., tai yra netrukus po magdeburginių savivaldos teisių suteikimo Vištyčiui 1570m. Vištyčio seniūnas Kristupas Jesmanas skyrė vietą žydų kapinėms ir privilegiją sinagogai statyti.

Senųjų žydų kapinių neišliko, matomai idealiai tinkamų formų akmeniniai antkapiai buvo panaudoti vietinių pastatų pamatų statybai. Daug lėmė ir gamtinės sąlygos. Prieš karą žydų kapinės buvo aptvertos akmenine siena, tačiau pasakojama, kad per II pasaulinį karą vokiečiai išpardavė akmeninius antkapius vietiniams gyventojams.

Naujosios kapinės vis dar yra išlikę prie sienos su Rusija, į kurios teritoriją net buvo galima įžengti, einant pačiu kapinių pakraščiu. Kapinės yra miestelio vakarinėje dalyje, 400 m. į vakarus nuo kelio į Kybartus, prie Rusijos-Lietuvos sienos. Jos užima apie 0.92 ha plotą. 1998 12 30 šios kapinės įtrauktos į Lietuvos Kultūros paveldo registrą, registro numeris L 903.

daugiau apie ]] ---> žydų kapines

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 07:36  
Mes turime 12 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 3003134
Unikalus radinys - dovana kraštiečiams

Mūsų kraštietis, nusipelnęs numizmatas, kolekcininkas, knygų autorius prof. Stanislovas Sajauskas nustebino unikaliu radiniu.2013 m. lapkričio 3 d. Kauno kolekcininkų klubo eiliniame susibūrime iš kolegos kolekcininko alytiškio Algimanto Antanevičiaus jis įsigijo iki šiol niekur nepublikuotą , Petro Kriaučiūno gyvenimo ir veiklos tyrinėtojams nežinomą atviruką su pomirtiniu Petro Kriaučiūno portretu. Tai įdomus raritetas, dar kartą įrodantis Petro Kriaučiūno – kaip Sūduvos ir Lietuvos tautinio atgimimo vedlio reikšmę ir svarbą. Šio žmogaus netektis sukrėtė skaitlingą pabėgėlių nuo I pasaulinio karo Rusijoje lietuvių bendruomenę bei paskatino įamžinti jo atminimą, išleidžiant pomirtinį atviruką. Ir jei šiomis dienomis mirusio žmogaus atvaizdas ant poligrafinio leidinio viršelio šiek tiek šiurpina, tai to meto tradicijose mirčiai, nuolatinei karo, nepriteklių bei suiručių palydovei, buvo skiriamas ypatingas dėmesys.



Banners