VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Vištyčio piliakalnis

Email Spausdinti PDF

Vištyčio Lauko II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1429; unikalus objekto MC kodas 3705; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A252KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23002) Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Vištyčio Lauko II, Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Vištytis – Žirgėnai, už 900 m. pasukus į kairę rytų kryptimi, į Vištyčio Lauką II, pavažiavus tiesiai 2 km. – yra 200 m. į dešinę pietuose nuo lauko kelio.


Vištyčio Lauko II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1429; unikalus objekto MC kodas 3705; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A252KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23002) Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Vištyčio Lauko II, Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Vištytis – Žinėnai, už 900 m pasukus į kairę rytų kryptimi, į Vištyčio Lauką II, pavažiavus tiesiai 2 km – yra 200 m į dešinę pietuose nuo lauko kelio.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 28x11 m dydžio, aukštesne rytine dalimi. Šiaurės vakarų aikštelės krašte buvo pylimas, dabar čia yra 5 m pločio terasa 1,5 m statesniu šiaurės vakarų šlaitu. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apkasų, aikštelėje įkasto geodezinio reperio. Piliakalnis dirvonuoja, vakariniame šlaite auga krūmų guotas.

Pietinėje ir šiaurės vakarų papėdėse, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietės, kurioje rasta grublėtos keramikos, liekanos.

1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 24 000 m². Išmatavimai: 150 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir iki 120 m pločio.


Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 07:10  
Mes turime 152 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6046242
Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas. Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.  Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę. Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.


Banners