VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Jurgis Balčiūnas, gydytojas, visuomenės veikėjas

Email Spausdinti PDF

Photobucket

Photobucket  Jurgis Balčiūnas, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, gimė 1906 m. balandžio 13 d. Rėčiūnuose, Vištyčio valsčiuje, mirė 1980 m. rugsėjo 6 d. Klyvlende, JAV. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Korporacijos „Gaja“ vienas steigėjų, kurį laiką jos pirmininkas. Vertėsi gydytojo praktika, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949–1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas. Regensburge ir Šeinfelde suorganizavo Lietuvos Raudonojo kryžiaus skyrius ir jiems vadovavo. 1950 m. persikėlė į JAV. 1975–1977 m. Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos pirmininkas.



*** Jurgis Balčiūnas, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, gimė 1906 m. balandžio 13 d. Rėčiūnuose, Vištyčio valsčiuje, mirė 1980 m. rugsėjo 6 d. Klyvlende, JAV.

Biografija. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Korporacijos „Gaja“ vienas steigėjų, kurį laiką jos pirmininkas. Vertėsi gydytojo praktika, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949–1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas. Regensburge ir Šeinfelde suorganizavo Lietuvos Raudonojo kryžiaus skyrius ir jiems vadovavo. 1950 m. persikėlė į JAV. 1975–1977 m. Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos pirmininkas.

Šaltiniai: Jurgis Balčiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, 711 psl.


Photobucket

Jurgis Balčiūnas su šeima apie 194 ? m.

 

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 07:25  
Mes turime 33 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7000803
Mano ašara pasauly niekada neišdžius…

Gerai atsimenu tą 1948-ųjų gegužės 22-ąją…Vėlų vakarą NKVD kareiviai ir jiems talkinantys stribai pabeldė į mūsų duris. Nelaukėm, bet žinojom, kad ateis.Mano seserys Danutė ir Skaistė turėjo draugų – stribų, kurie perspėjo, patarė nenakvoti namie. Tėvas jau buvo suruošęs maisto atsargų, kurias būtų galima vežtis: grūdų, lašinių, taukų puodynę… Tos ilgos laukimo ir nerimo dienos slinko labai lėtai…Netrukus pasklido dezinformacija, kad šių paprastų kaimiečių, ūkininkų, kurie, jų manymu, gali trukdyti kolektyvizacijai, pavasarį dar neveš – leis apsėti laukus. Veš rudenį – kad būtų kuo sunkesnės sąlygos. Tėvas patikėjo: išpylė grūdus, juos išvėdino – tikėjosi dar pusmetį ramiai pagyvent…



Banners