VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Vištyčio sinagoga

Email Spausdinti PDF

Photobucket Lietuvos pietvakarių teritorijoje buvusios Augustavo gubernijos miestuose 1857-1858 m. atlikta revizija, kurios metu sudaryti daugelio sinagogų planai bei vienas kitas fasadas ir aprašyta pastatų būklė. Pirmojo tipo ir vientisa salės erdvė buvo Vištyčio sinagogos ir maldos namų, nedidelės Virbalio sinagogos, dviejų nedidelių Vilkaviškio sinagogų. Vištyčio ir kitų jų išorės atvaizdų neišliko. Vienintelė nuotraukose užfiksuota šio tipo Užnemunės sinagoga stovėjo Marijampolėje (>>), šalia barokinės sinagogos.



Religija reguliavo visas žydų gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, šabo dieną ir švenčių metu draudžiama naudotis transportu, o eiti pėsčiomis galima eiti ne toliau kaip 1.5 km. nuo namų. Todėl kiekvieno miesto bendruomenės reikalaudavo, kad joms leistų pasistatyti sinagogą, maldos namus ar religinę mokyklą. Dažniausia žydų maldos namai būdavo statomi religinių bendruomenių lėšomis ir bendruomenės narių prašymu. Dažnai sinagoga ar maldos namai būdavo įrengiami tiesiog gyvenamajame name - sinagogos funkciją gali atlikti bet kuri patalpa, kurioje maldai susirenka dešimt žydų vyrų ("minjan").

Kitaip negu krikščionių bažnyčios, sinagogos atlikdavo kelias funkcijas: tai -maldos namai, susirinkimų vieta, mokykla ar kahalo (žydų tarybos) būstinė. Sinagogos lankomos iškilmingomis progomis, per šventes, o maldos namai ir religinės mokyklos daugiau skirti kasdieniniam Toros skaitymui.

Carizmo laikotarpiu 30 žydų namų buvo leidžiama statyti maldos namus arba religinę mokyklą, o 80 žydų namų - sinagogą. Sinagogoje nėra nei altoriaus nei dvasininkų. Į sinagogą perkelti tik kai kurie biblinio laikotarpio dievo garbinimo elementai - Toros skaitymas, psalmės, maldos.

Specifinį sinagogų architektūris pobūdį sąlygoja keletas Rytų šventykloms būdingų reikalavimų: dalijimas į vyrų ir moterų puses, Šventojo Rašto saugojimo ir skaitymo vietų (aron kodešo ir bimos) parinkimas. Reikalaujama, kad sinagoga stovėtų ant jūros ar upės kranto, aukščiausioje miesto vietoje, iškiltų virš kitų miesto pastatų bei turėtų dvylika langų.

Vištyčio sinagoga

Vistytis wooden synagogue. Photo 1930s. from Boris Feldblyum Collection.

1589 m. Vištyčio seniūnas Kristupas Jesmanas leidžia žydams apsigyventi ir užsiimti prekyba Vištytyje (>>), suteikia jiems privilegiją sinagogai statyti, skyrė vietą kapinėms. Taiturėjo pagyvinti prekybą, nors pagal miestui suteiktą privilegiją tai esą uždrausta.

Vištyčio sinagoga stovėjo šiaurės vakarinėje miestelio dalyje, Kalno ir Sodų gatvės sankirtoje (>>) (>>). Į rytus nuo sinagogos yra mokykla, o į pietus Švč. Trejybės katalikų bažnyčia. Šiuo metu yra išlikusi tik nedidelis raudonų plytų vakarinės sienos fragmentas (>>) (>>).

Vištytyje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose bei kituose šiaurės Rytų Europos regionuose, medinė sinagoga buvo pastatyta XVII a. II pusėje. Baroko epochoje (...) pastatytos sinagogos Vyžuonose, Jurbarke, Vilkaviškyje, Šaukėnuose, Kelmėje, Valkininkuose, Prienuose ir kitur. Jos buvo suręstos iš tašytų rąstų, ant akmens ir plytų pamatų, dengtos aukštais kelių pakopų malksnų stogais. Sinagogos dažniausiai stovėjo tankiai apstatytuose gyvenamuosiuose kvartaluose (>>) (>>). Įspūdingi barokinių medinių sinagogų tūriai, nepaisant draudimų, išsiskyrė žemų gyvenamųjų namų fone. Romantizmo periode tikriausiai dėl gaisrų daugiau buvo statoma mūrinių nei medinių sinagogų.

XIX a. viduryje kai kuriuose miesteliuose šalia jau stovėjusių medinių sinagogų buvo pastatyta po antrąją, mūrinę (Varniuose, Kelmėje). Be Vištyčio, mūrinės sinagogos dar stovėjo Kretingoje, Tauragėje, Panevėžyje, Zarasuose, Naumiestyje (Vladislavove, Šakių r.), Raseiniuose, Prienuose, Šakiuose, Liudvinave, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Virbalyje, Kaune, Vilniuje ir kitur. Kai kurios, anksčiau statytos sinagogos buvo rekonstruotos ir įgijo romantizmo bruožų. Iki šių dienų išliko tik trys sinagogos, kurių eksterjeruose aiškūs romantizmo stiliaus bruožai - Kaune, Zamenhofo g., Krekenavoje ir Žagarėje.

Todė gali būti, kad apie 1920 metus Vištytyje buvo net penkių konfesijų maldos namai - medinė ir mūrinė sinagoga, pravoslavų cerkvė (nugriauta apie 1927 m. (>>)), katalikų (>>) ir liuteronų evangelikų (>>) bažnyčios. Įmanoma, kad šalia XVII a. antroje pusėje statytos Vištyčio medinės sinagogos apie 1850 metus buvo pastatyta ir mūrinė sinagoga. Tą faktą pilnai patvirtina ir tai kad šios dvi Vištyčio medinės sinagogos vidaus nuotraukos (>>) (>>) iš Boris Feldblyum kolekcijos (>>) (>>) yra datuojamos 1930 metais (>>) (>>).

Vištyčio sinagoga buvo vietiso tūrio (>>) arba taip vadinamo pirmojo tipo. Tokio pat tipo buvo Tauragės, Panevėžio, Zarasų, Virbalio, Vilkaviškio, Marijampolės sinagogos. Jas dengė dvišlaičiai ar keturšlaičiai stogai; kartais galinius fasadus ar jų vidurinę dalį vainikavo frontonai arba skydai.

Užnemunėje statytų sinagogų plano struktūra nebuvo tokia griežta ir simetriška, o vyrų salės erdvės dažniausiai neskaidė stulpai (išskyrus Naumiesčio sinagogą kurioje keturi stulpeliai supo bimą, tačiau stovėjo ne salės centre).

Lietuvos pietvakarių teritorijoje buvusios Augustavo gubernijos miestuose 1857-1858 m. atlikta revizija, kurios metu sudaryti daugelio sinagogų planai bei vienas kitas fasadas ir aprašyta pastatų būklė. Pirmojo tipo ir vientisa salės erdvė buvo Vištyčio sinagogos ir maldos namų, nedidelės Virbalio sinagogos, dviejų nedidelių Vilkaviškio sinagogų. Vištyčio ir kitų Jų išorės atvaizdų neišliko. Vienintelė nuotraukose užfiksuota šio tipo Užnemunės sinagoga stovėjo Marijampolėje (>>), šalia barokinės sinagogos.

Romantizmo laikotarpio sinagoga buvo stačiakampio plano su dviaukšte dalimi vakarų pusėje; laiptai į antrojo aukšto galerijas įrengti viduje, prieangio šonuose. Pagrindinio (vakarų) fasado portalas paryškintas plačiu rizalitu, užbaigtu trikampiu skydu. Rizalito ir fasadų kampus akcentavo piliastrai su įdubomis, sienas skaidė horizontalios.

Apie Vištyčio sinagogą, kaip ir kitas Suvalkų gubernijos sinagogas, ikonografinės medžiagos išliko mažiausiai, nes gubernijos centras buvo ne Lietuvoje, o dabartinėje Lenkijoje, Suvalkuose. Remiantis šia negausia medžiaga ir išlikusių pastatų tyrimais, galima teigti, kad Suvalkų gubernijos sinagogos buvo puošniausios - pasižymėjo detalių gausumu bei ryškesniais judaizmo simboliais.

Jų pagrindiniai (vakarų) fasadai dažniausiai reprezentaciniai, su rizalitais vidurinėje dalyje. Istorinėse nuotraukose liko užfiksuotos dvi mūrinės Virbalio sinagogos, statytos 1864 m. (>>) ir 1870 m. (>>). Tai bene ankstyviausios žinomos Užnemunės istorizmo laikotarpio sinagogos, kurių stilistika artima romantizmo architektūrai. Jų vakarų fasadai reprezentaciniai, dviaukščiai.

Per sovietmetį dar praktiškai buvo išlikusi vakarinė sinagogos siena (3-4 m. aukščio ir 6-7 m. ilgio, 1.5m. pločio). Galutinai siena buvo pradėta ardyti apie 1984 metus. Vištyčio vidurinei mokyklai gavus mokslo reikmėms iš kolūkio nurašytą kombainą, prie sinagogos buvo pradėtas statyti šiam kombainui garažas. Kadangi tam nebuvo samdomi kolūkio statybininkai, tai garažą statė pats mechanizacijos mokytojas su mokiniais, kuriems reikėjo atlikti privalomas žemės ūkio mechanizacijos praktikos valandas.

nuotrauka ]] --> iš http://howard.sandys.ca

Taigi lieka daug nežinomų faktų - kada tiksliai pastatytos sinagogos Vištytyje, kada jos sugriautos ar perstatytos, kas buvo jų architektas, nėra išlikusių jų nuotraukų, mažai atsiminimų ir kitokių detalių.

Aron ha kodešas, aron kodešas (>>) švenčiausia sinagogos ar žydų maldos namų vieta, kurioje saugojami Toros ritiniai. Ji susijusi su Sandoros skrynia, perkelta iš Dievo ir Mozės Susitikimo palapinės į Šventyklą. Terminas aron kodešas randamas jau 11 a. dokumentuose. Toros saugojimo vieta - aron ha kodešas - turėjo būti Jeruzalės pusėje, o įėjimas į maldų salę priešais jį.

BFC-01747 VISTYTIS (also Vishtinetz, Vishtinetis, Wisznic), Lithuania. Wooden synagogue, interior. View at the Aron ha-Kodesh. Photo 1930s. Vištyčio medinės sinagogos vidus. Aron kodešas. 1930 m. Nuotrauka iš Boris Feldblyum Collection.

Pradžioje buvo kilnojama skrynia ir stovėjo ne maldų salėje, vėliau - spinta ar niša, uždengta užuolaida, simbolizuojančia Šventykloje buvusią uždangą. Aškenazių sinagogose Toros ritiniai Iaikomi vertikaliai, o sefardų - horizontaliai; šios tradicijos nulemia ir aronkodešo nišų formas.

Viduramžių sinagogose aron kodešas nebuvo labai puošnus, stovėjo nišoje ir nedominavo salės interjere. Palaipsniui aron kodešo vizualinė reikšmė didėjo - jis darėsi vis puošnesnis; kito ir jo santykis su bima bei salės erdve. Baroko-klasicizmo epochų aronkodešai primena katalikų bažnyčių altorius. XIX a. sinagogose jie dažniausiai įrengti apsidėse ir tapo pagrindiniais maldų salės architektūros akcentais.

Bima (almemoras) (>>) - paaukštinta vieta, iš kurios skaitoma Šventasis Raštas (Tora). Per metus Tora būdavo perskaitoma nuo pradžios iki galo.

Sefardų sinagogose iš bimos sakomi ir pamokslai; ji talpinama vidurinėje maldų salės dalyje, išilginėje ašyje, kiek arčiau aron kodešo. Bimos pakylos forma - stačiakampė, daugiakampė ar apskrita, atvira iš dviejų pusių (dažniausiai iš pietų ir šiaurės); į ją veda ne mažiau kaip trys laipteliai.

Bimoje stovi stalas, ant kurio dedami rodalai, žvakidės; joje pastatytas suolas, skirtas tiems, kurie skaito Toros tekstą. XVII-XVIII a. bima tapo svarbiausiu salės erdvę organizuojančiu elementu, jos geometriniu centru, išraiškingų formų statiniu.

XIX a. pasikeitus ritualui, sumažėjo vizualinė bimos reikšmė: pailgėjus salės planui ir atsiradus atviroms antrojo aukšto galerijoms, neteko prasmės centrinė bimos padėtis. Ji priartėjo prie aron kodešo ir tapo ažūrinė - mažiau pastebima.

Skaitymo pultai sinagogose paplito tik XVIII a. Prie jų buvo skaitomos maldos. Pultas neturėjo fiksuotos vietos. Aškenazių sinagogose jis dažniausiai talpinamas šalia aron kodešo. Skaitymo pultas nesudėtingų formų, nuo krikščioniško ar pasaulietinio skiriasi tik ornamentika, kurioje dažniausiai pasitaiko šešiakampė žvaigždė, Judo liūtas ar kiti tradiciniai judaizmo simboliai.

BFC-01746 VISTYTIS (also Vishtinetz, Vishtinetis, Wisznic), Lithuania. Wooden synagogue, interior. View at the bimah. Photo 1930s. Vištyčio medinės sinagogos vidus. Bima. 1930 m. Nuotrauka iš Boris Feldblyum Collection.


BFC-01747 VISTYTIS (also Vishtinetz, Vishtinetis, Wisznic), Lithuania. Wooden synagogue, interior. View at the Aron ha-Kodesh. Photo 1930s. Vištyčio medinės sinagogos vidus. Aron kodešas. 1930 m. Nuotrauka iš Boris Feldblyum Collection.

parengė vilkovist pagal Marija Rupeikienė "Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra", 2003 m.

Miestelio žydų kapinės

Apsilankymas Vištytyje 1994 metais

Atnaujinta Sekmadienis, 06 Kovas 2011 14:05  
Mes turime 30 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 5260070
Regioninis parkas – ne vieta galingiems ratams


   Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas teigė, jog jų tarnybos saugomoje teritorijoje taip pat buvę bėdų su keturračiais, tačiau jau kurį laiką jų vairuotojai aprimę."Paskutiniais metais po regioninį parką daugiau lakstė bekeles pamėgę džipų vairuotojai, kaip įtariame, iš kažkokio klubo. Jie be skrupulų važinėjo per miškus, po piliakalnius. Susirūpinome ir mes, ir miškininkai, aiškinomės, ieškojome pažeidėjų. Šiemet – ramiau, tokių masinių lakstymų, kaip ankstesniais metais, jau nepastebėjome, – kalbėjo N. Paškauskas.



Banners