VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Malūnai Vištytyje

Email Spausdinti PDF

1738 m. seniūnijos inventoriuje Vištytis vadinamas miesteliu. Jame buvo karčema ir malūnas, tuo metu - sugriautas. Iki tol malūne malė grūdus ir Prūsijos ūkininkai, tačiau jos valdžia jau buvo numačiusi tai uždrausti. Kaip matyti 1758 m. seniūnijos inventoriuje miestiečiai "priklausė dvaro jurisdikcijai, turėjo nemažai prievolių dvarui: grįsti ir remontuoti gatves bei kelius, statyti tiltus ir taisyti malūno užtvankas". 1776 m. Vištytyje pastatyti du malūnai - vandens ir vėjo. Po 1835 m. Vištytyje pastatytas - vėjo malūnas.


Malūnai Vištytyje





Kad
Vištytyje jau nuo pat jo įkūrimo buvo vandens malunas byloja istorija: "1570m. Žygimantas Augustas suteikė Vištyčiui Magdeburgo miesto teises ir tokiu būdu kaimą pavertė miestu. Miestelėnai turėjo taisyti prie upelio esančią vandens malūno užtvanką, tiltus ir atlikti kitus patarnavimus."

1738 m. seniūnijos inventoriuje Vištytis vadinamas miesteliu. Jame buvo karčema ir malūnas, tuo metu - sugriautas. Iki tol malūne malė grūdus ir Prūsijos ūkininkai, tačiau jos valdžia jau buvo numačiusi tai uždrausti.

Kaip matyti 1758 m. seniūnijos inventoriuje miestiečiai "priklausė dvaro jurisdikcijai, turėjo nemažai prievolių dvarui: grįsti ir remontuoti gatves bei kelius, statyti tiltus ir taisyti malūno užtvankas".

1776 m. Vištytyje pastatyti du malūnai - vandens ir vėjo.

Iš 1772-1790 m. Vištyčio miestelėnų ginčai su Vištyčio seniūnu istorinio aprašymo matome, kad " ... miestelėnai leido seniūnui iškasti griovį iš ežero per miesto žemę į malūno tvenkinį, bet užtat seniūnas įsipareigojo nereikalauti iš miesto girios statybinės medžiagos to griovio aptvėrimui, tilto pastatymui ir malūno remontams".

Po 1835 m. Vištytyje pastatytas - malūnas [vėjo?]

Šiame I pasaulinio karo 1916 m. Vištyčio žemėlapyje matome pažymėtą malūną ant ežero kranto [Lapačinsko ?].

Iš 1916 m. žemėlapis

Bet apie šį maluna nieko nėra žinoma - kada pastatytas?, kada sugriautas (sudegęs), kam priklausė ir t.t. Nėra ir nuotraukos.

Galima spręsti kad iš 1916 m. žemėlapio šis malūnas dar stovėjo, reiškia per WWI jis sugriautas nebuvo. Dabar šioje vietoje like tik keli pamatų akmenys.



1925 m. Vištytyje jau dirbo vėjo vėliau ir motorinis Kanapkio malūnas.

parengė vilkovist

Atnaujinta Pirmadienis, 07 Vasaris 2011 17:55  
Mes turime 77 svečius ir 1 narį online
Turinio peržiūrėjimai : 6441418
Apsauginę tvorą Lietuvos pasienyje su Rusija statys vilkaviškiečiai

Iš viso atkarpose palei valstybės sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi bus pastatyta 44,6 km ilgio apie dviejų metrų aukščio metalinė segmentinė tvora su papildomais įrengimais. Ji iškils ruožuose nuo trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybių sienų sankirtos taško ties Vištyčiu ir atkarpomis tęsis Šakių bei Vilkaviškio rajonuose iki Nemuno. Beje, palei visą apie 109 km jau Nemunu einančią sieną dar anksčiau pasieniečiai yra įrengę technines jos stebėjimo sistemas.



Banners