VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Birutė Kemežaitė - poetė, publicistė, rašytoja, žurnalistė, operos solistė

Email Spausdinti PDF

Studijuodama Italijoje bei Vokietijoje, surengė nemažai koncertų, 1972 m. išleido lietuvių kompozitorių dainų ilgo grojimo plokštelę „Lietuvių kompozitorių solo dainos“. Joje yra 12 retai girdimų lietuvių dainų, įdainuotų į magnetofono juostą Vatikano radijo studijoje su nedidelės apimties simfoniniu orkestru. Ši plokštelė pagaminta ir platinama JAV. 1977 išleido ilgo grojimo operų arijų su Romos operos simfoniniu orkestru plokštelę „Operų arijų rečitalis“, kur yra įdainuota 10 operų arijų.


 

BIRUTĖ KEMEŽAITĖ (gimė 1929.V.29 Varteliuose, Vištyčio vls., Vilkaviškio aps.) – dainininkė (sopranas), poetė.

 

 

Biografija. Dainavimo pradėjo mokytis pas V. Ivanauską Vokietijoje. Atvykusi į JAV, dainavimo pamokas tęsė pas J. Būtėną. 1958 m. studijavo Amerikos muzikos konservatorijoje Čikagoje, IL. 1962 m. surengė pirmąjį solinį koncertą Jaunimo centre Čikagoje. 1964 m. dainavo North Central koledže Naperville, IL. 1967 m. laimėjo I vietą klasikinės muzikos konkurse, gavo stipendiją studijoms Italijoje.

Studijuodama Italijoje bei Vokietijoje, surengė nemažai koncertų, 1972 m. išleido lietuvių kompozitorių dainų ilgo grojimo plokštelę „Lietuvių kompozitorių solo dainos“. Joje yra 12 retai girdimų lietuvių dainų, įdainuotų į magnetofono juostą Vatikano radijo studijoje su nedidelės apimties simfoniniu orkestru. Ši plokštelė pagaminta ir platinama JAV. 1977 išleido ilgo grojimo operų arijų su Romos operos simfoniniu orkestru plokštelę „Operų arijų rečitalis“, kur yra įdainuota 10 operų arijų.

Pabaltijo universitete studijavo lituanistiką. Poezija B. Kemežaitei buvo artima nuo ankstyvos vaikystės. Būdama vos ketverių metų, jau viešai deklamavo savo mamytės Stasės Tamašauskaitės-Kemežienės vaikams parašytus eilėraščius. Pačios autorės žodžiais: „Mano motina man buvo pirmoji poezijai meilės įkvėpėja ir skatintoja, o taip pat ir mano sesutei, kurios kūrybinę ateitį užgniaužė Sibiras“… Eilėraščius B. Kemežaitė pradėjo rašyti besimokydama trečiame pradžios mokyklos skyriuje.

Kūrė ji ir vokiečių okupacijos metu, įstojusi į Kauno VIII-ą gimnaziją. Savo eiles skaitydavo viešuose tos gimnazijos klasių pasirodymuose. Apie 40 jos sukurtų eilėraščių pasiliko sovietų okupuotoje Lietuvoje. 1944 m. pavasarį, išvykusi iš Kauno pas draugus į kaimą atostogų, tikėjosi rudenį sugrįžti, bet likimas lėmė kitaip…

Besimokydama išeivijos lietuvių gimnazijoje, B. Kemežaitė toliau rašė eilėraščius, juos skaitydama įvairiuose renginiuose ir spausdindama Spakenbergo (Vokietija) gimnazijos sieniniame laikraštėlyje, kurį tuo metu pati redagavo.

Tačiau savo kūrybos nesaugojo, jos nerinko, todėl daug eilėraščių neišliko. B. Kemežaitės eilėraščius ir publicistiką yra spausdinę šie žurnalai ir laikraščiai: Mūsų kelias (Vokietija), Draugas, Moteris, Laisvoji Lietuva, Sandara, Lietuvių dienos, Naujienos. Lietuvių rašytojų draugijos narė.

1971 m. Čikagoje išleistas B. Kemežaitės romanas Sudiev! Aš išeinu… (parašytas 1956 m.). 1981 m. JAV pasirodė jos eilėraščių rinkinys Nebijok žaibų, nei vėtrų!

Šaltiniai. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai, Biografijų žinynas. I tomas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, p. 480.

parengė Žydronė Kolevinskienė

daugiau --> skaitykite ]]

 


Atnaujinta Penktadienis, 02 Sausis 2015 19:40  
Mes turime 26 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6849583
Trijų sienų susikirtimas 1936, 1999 ir 2015 m.

   Sankirtoje susikerta trijų valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – sienos. Ji yra 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero. Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino siena prie Vištyčio ežero buvo nustatyta Melno sutartimi dar 1422 metais. Ši, pirmoji, Lietuvos siena yra viena seniausių ir stabiliausių sienų Europoje. Ji nuo 1422 iki 1525 metų buvo Kryžiuočių ordino siena, vėliau ji nustatė Prūsijos hercogystės, Prūsijos karalystės, o nuo 1871 iki 1945 metų – Vokietijos ribas. Kitoje pusėje nuo 1422 iki 1795 metų buvo Lietuva ir Lenkija, o carinės okupacijos laikotarpiu 1795–1916 metais – jau Rusija.



Banners