VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Labai aiškus Juozo Šlivinsko pasirinkimas

Email Spausdinti PDF

Autoriams tikriausiai nelinksma, tačiau skulptorių darbus įsimename geriau negu jų vardus, kurie dažniausiai kukliai įrašomi tik įdėmesniam žiūrovui pastebimose vietose. Ar galėjau prieš trisdešimt metų žinoti, kad su „Paskenduolės“ ir „Astronomo Šmukštaro“ skulptūrų, pastatytų Anykščių rajono Ažuožerių kaime, autoriumi esame dvasios kraštiečiai? Smagu, kai Pavištyčio vaikinas pėstute apeina tau mielas vietas ir diplominiam darbui pasirenka Antano Vienuolio-Žukausko raštų temas.


 

Labai aiškus Juozo Šlivinsko pasirinkimas

 

Vidmantas KIAUŠAS


Kauno menininkai

Skulptorius  Juozas Šlivinskas. Zenono BALTRUŠIO  nuotrauka


Skulptorius Juozas Šlivinskas.
Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Skulptorius Juozas Šlivinskas yra ne iš tų žmonių, kurie sulaukę brandaus amžiaus pradeda neramiai dairytis, savęs ir kitų klausinėti, kur nuskrido jaunystės svajų paukštis. Mokslai Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (1966-1970), studijos Dailės institute Vilniuje (1974-1980), kompozicijos dėstytojo Antano Speičio, skulptorių Broniaus Vyšniausko, Roberto Antinio (vyresniojo), režisieriaus Juozo Miltinio įtaka bei pavyzdžiai paskatino menininką daug dirbti, ieškoti, valingai realizuoti savo sumanymus.

Vasarą studijoje ir ant saulės dosniai nušviestos pievelės viename iš Apnarų gatvės Kaune kiemų vykusi paroda „Nauja erdvė-55“ pateikė išsamią 55-erių (gimė 1950 m. sausio 2 d. Vilkaviškio rajono Pavištyčio kaime) sulaukusio skulptoriaus J. Šlivinsko kūrybos ataskaitą.

Graži meno, Palemono pušynų ir jaučiamo Kauno marių alsavimo jungtis.

Nuo padangių iki žemės

Autoriams tikriausiai nelinksma, tačiau skulptorių darbus įsimename geriau negu jų vardus, kurie dažniausiai kukliai įrašomi tik įdėmesniam žiūrovui pastebimose vietose. Ar galėjau prieš trisdešimt metų žinoti, kad su „Paskenduolės“ ir „Astronomo Šmukštaro“ skulptūrų, pastatytų Anykščių rajono Ažuožerių kaime, autoriumi esame dvasios kraštiečiai? Smagu, kai Pavištyčio vaikinas pėstute apeina tau mielas vietas ir diplominiam darbui pasirenka Antano Vienuolio-Žukausko raštų temas. Ar galėjo jaunasis J. Šlivinskas, žvelgdamas į Broniaus Pundziaus ant Puntuko akmens plokščiojo šono iškaltą Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefą, pasvajoti, kad jam lemta įamžinti legendinį skrydį per Atlantą? Jis sukūrė 1993 m. senojo Ąžuolyno prieigose atidengto paminklo skulptūras.

Oreivystės tema J. Šlivinskui artima. Per antrąjį skulptorių simpoziumą Pakruojo rajono Linkuvos parke menininkas ketina iškalti paminklą „Lituanika II“ Atlantą perskridusiam JAV lietuvių lakūnui Feliksui Vaitkui, kriptoje šalia S. Dariaus ir S. Girėno karstų bus pastatytas ANBO konstruktoriaus ir ANBO IV lėktuvų skrydžio aplink Europą vadovo Antano Gustaičio biustas.

Juozas Šlivinskas. Dvylika per tamsą. 2004-2005. Zenono BALTRUŠIO nuotrauka


Juozas Šlivinskas. Dvylika per tamsą. 2004-2005

Juozas Šlivinskas. Režisieriui Juozui Miltiniui atminti. Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Juozas Šlivinskas. Režisieriui Juozui
Miltiniui atminti
Juozas Šlivinskas. Pasibučiuokim (Judas). 2004-2005. Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Juozas Šlivinskas. Pasibučiuokim (Judas).
2004-2005
Juozas Šlivinskas. Iš dulkės į dulkę. 2004-2006. Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Juozas Šlivinskas. Iš dulkės į dulkę. 2004-2006.
Zenono BALTRUŠIO nuotraukos

Ne tik padangių žmonės domina skulptorių. Pakanka prisiminti medžio skulptorių simpoziumą, skirtą Mato Menčinsko 100-mečiui, ekoobjektus Ąžuolyne „Negyvieji tiesia ranką gyviesiems“, po vasaros sambūrių su kolegomis skulptūromis papuoštus Zoologijos ir Botanikos sodus, projektą „Mano ženklas ateičiai“, pastangas įamžinti dailės klasiko Antano Samuolio atminimą.

J. Šlivinskas padėjo įrengti skulptoriaus Bernardo Bučo žiemos dirbtuves bene šiuolaikiškai gražiausiame Lietuvoje atsinaujinusiame Salomėjos Nėries muziejuje, pernai Aukštųjų Panerių memoriale atidengtas po laimėto konkurso sukurtas paminklas Vietinės rinktinės kariams.

Savo kūrybinių dirbtuvių ir kiemo erdves J. Šlivinskas ketina praplėsti, kelios jo skulptūros bus pastatytos Kauno marių regioniniame parke. Ir ne tik. Rugsėjo mėnesį plušančius menininkus pamatysime Zoologijos sode, tarpukario Lietuvos šviesuolių plejadą, pradedant skulptoriais ir baigiant politikais, žadama įamžinti Kačerginėje. Jeigu tik didžiuliam, brangiam projektui pavyks gauti lėšų iš ES fondų.

Nors Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus skulptorių sekcija vienija 27 narius, nepasakytume, kad Kaunas dažnai pasidabina naujais monumentaliais kūriniais. Sekcijos pirmininkas J. Šlivinskas pastebi: „Mieste atstatyti svarbiausi sovietmečiu nuversti paminklai, šiuo metu miestas retsykiais pasipuošia naujomis dekoratyvinėmis skulptūromis, kurios dažniausiai yra atskirų erdvių akcentai. Autoriai mažokai dėmesio skiria Kaunui svarbioms asmenybėms ir įvykiams. Man regis, po Roberto Antinio jaunesniojo paminklo Romui Kalantai nieko reikšmingo nepastatyta. Laisvės alėjoje eksponuojamus studentų darbus pavadinčiau žaidimais, tačiau tai nėra blogai – laikas atrenka, kas geriausia“.

Tas pats laikas (ir abejingi atitinkamų žinybų valdininkai?) kartais negražiai prisimerkia.

Gražiau, pavyzdžiui, turėtų atrodyti Leono Striogos skulptūros.

Skulptūra, laikas ir erdvė

Net tris (1992, 1994 ir 1997) personalines parodas pavadinęs „Laiko slinktis“, J. Šlivinskas siunčia skaudų „Laišką ateičiai“ – perkaltą Nukryžiuotojo ranką, skulptūriškai pasisako apie sovietmečio juodulius – ciklo „Užtemimas“ (1989-1992) kūriniai liudija kančią, netektis, neviltį ir bundančią atmintį. „Pamačius ir patyrus pragarą, – kalba autorius, – tenka apmąstyti, kas ir kodėl įvyko. Nors „Išpažintis“ stilistiškai kitoks darbas, jį pastačiau lauke, lyg atribotai, tačiau jis labai svarbus ciklo visumai“.

„Metraštis“ prie nudžiūvusio Pažaislio ąžuolo atspindi aštuonių šimtų metų Lietuvos istoriją, skulptorius konsultavosi su istorikais, kvietėsi talkininkus, kad padėtų atrinkti atminties vertus, kortomis neprasilošusius ir neprasigėrusius aukštuomenės atstovus...

Suprantama, didelius darbus geriausia matyti natūralioje aplinkoje, o štai mažoji J. Šlivinsko plastika ant žalios pievelės iš tolo spindėte spindi, bet žiūrint iš arti susimąstyti verčia skulptūrų baltumo ir juodų postamentų akistata, jų asociatyvus, mąslus sąryšis, bendrumas. Parodiniams kūriniams dažnai pasirenkamos biblinės temos, regime save ir žiūrovą kaip apie buvimą ir būtį klausiančią, drauge atsakymų ieškančią visumą. Ar tai būtų dvylikos apaštalų kelionė, malda, ar žmogaus žengimas iš dulkės į dulkę, ar tėviškės ženklų apmąstymas, ar net spygliuotai pavojingas Judo bučinys, autorius sukuria filosofiškai metaforišką erdvės ir konkretaus daiktiškumo santykį, kurį prasmingai akcentuoja skulptoriaus pamėgtos rankos.

„Rankos, – įsitikinęs J. Šlivinskas, – gali pasakyti daugiau negu veidas, man jos reikalingos dinamikai, simetrijai pabrėžti. Kartais dirbtinokai pastorinu rankas, tai apsunkina nuotaiką. Ne visiems gyventi lengva... Kai manęs paklausia, ar ne per dažnai naudoju juodą spalvą, atsakau: per du tūkstančius metų būta daug tamsos...“

Nelygu kompozicija, skulptorius renkasi medį, marmurą, metalą, kol nesiautėjo vagišiai, naudojo bronzą. Sumanymų ir pradėtų darbų – dešimtys. Per metus įvykdomas ir vienas kitas antkapinių paminklų užsakymas. Tačiau J. Šlivinskas nelinkęs šokti pagal pinigus mokančiojo dūdelę, visais atvejais svarbiausia – kūryba. Tikriausiai ne vienas esame susimąstę prie J. Šlivinsko „Kūrėjo rankos“ rašytojui Raimondui Samulevičiui, tautodailininkei Stasei Samulevičienei ir tapytojui Antanui Samuoliui Petrašiūnų kapinėse.

Dailės instituto studento J. Šlivinsko diplominis darbas buvo dvi ekspresyvios, polėkį įamžinančios skulptūros. Nežinia, kokį, kada ir kur pamatysime naują kauniečio skulptoriaus kūrinį, tačiau aišku – tai bus ne žaismės akimirką sumanytas, o giliai apmąstytas, išgyventas darbas.

Raiškus kaip kūrybos polėkis, kaip tvirta J. Šlivinsko nuostata kalbėti visam gyvenimui pasirinkta meno kalba.


saltinis ---> ]]



Atnaujinta Penktadienis, 02 Sausis 2015 19:39  
Mes turime 187 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6298116
Pavojingas žaidimas kelia susidomėjimą

Prieš kelias dienas redakcija sulaukė Vištyčio gyventojos skambučio. Susirūpinusi moteris pranešė, kad į jos vyro mobilųjį telefoną paskambinusi mergaitė pasakė vykdanti užduotį ir tai yra jos paskutinė gyvenimo diena. Netrukus ji nušoksianti nuo stogo. Apie Rusijoje plitusį pavojingą prie savižudybės vedantį žaidimą negirdėjęs vištytietis susinervinęs išjungė telefoną. Tačiau apie „kvailą“ skambutį papasakojo savo žmonai. Ši sunerimusi pranešė redakcijai, o mes vištytiečio telefone išlikusį paauglės numerį perdavėme policijai. Pareigūnai netrukus išsiaiškino, kad vyriškiui skambino visai ne mūsiškė, o Panevėžyje gyvenanti trylikametė paauglė. Tačiau įvykdyti savo ketinimų mergaitė visai neketino. Paskambinti pirmu pasitaikiusiu numeriu ji su drauge nutarė po to, kai apie suaugusiesiems nerimą keliantį žaidimą sužinojo iš savo mamos.



Banners