VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Prelatas Vytautas Balčiūnas (1910–1933–2003)

Email Spausdinti PDF

Photobucket Gegužės 28 dieną po ilgos ir sunkios ligos Putname, Matulaičio slaugos namuose, mirė prel. dr. Vytautas Balčiūnas. Vytautas Balčiūnas gimė 1910 m. lapkričio 21 d. Vilkaviškio aps., Vištyčio vls., Rėčiūnų k., Povilo ir Petronėlės Balčiūnų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą ir gimnaziją, toliau studijas tęsė Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete. Teologijos studijas baigė 1933-iaisiais, tais pačiais metais buvo įšventintas kunigu. Paskirtas į Panevėžį kapeliono pareigoms ir pradžios mokyklose dėstė tikybą. 1935 metais buvo paskirtas Pasvalio gimnazijos kapelionu.


Rūpinosi Amerikos lietuvių dvasinių pašaukimų ugdymu
A†A prelatas Vytautas Balčiūnas (1910–1933–2003)

Gegužės 28 dieną po ilgos ir sunkios ligos Putname, Matulaičio slaugos namuose, mirė prel. dr. Vytautas Balčiūnas.
Vytautas Balčiūnas gimė 1910 m. lapkričio 21 d. Vilkaviškio aps., Vištyčio vls., Rečiūnų k., Povilo ir Petronėlės Balčiūnų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą ir gimnaziją, toliau studijas tęsė Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete. Teologijos studijas baigė 1933-iaisiais, tais pačiais metais buvo įšventintas kunigu.

Paskirtas į Panevėžį kapeliono pareigoms ir pradžios mokyklose dėstė tikybą. 1935 metais buvo paskirtas Pasvalio gimnazijos kapelionu. Nuo 1940 iki 1944 metų ėjo Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvo pareigas. Sovietams okupavus Lietuvą kun. V. Balčiūnas pasitraukė į Italiją ir Romoje buvo Lietuvių šv. Kazimiero kolegijos dvasios tėvas.

Prel. V.Balčiūną galime laikyti vienu Vatikano radijo lietuviškos laidos pradininkų. 1941 metais nutraukus Vatikano radijo transliacijas lietuvių kalba, jos nebuvo atnaujintos iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kai pokariu buvo nuspręsta vėl transliuoti laidą lietuvių kalba, pirmąją pokarinę - 1946 m. birželio 8 d. laidą parengė kun. V.Balčiūnas.

1952 metais, po studijų Grigaliaus universitete, įgijo teologijos daktaro laipsnį. Romoje aktyviai reiškėsi lietuvių bendruomenės visuomeniniame ir religiniame gyvenime, taip pat ir spaudos baruose. Kėlė Gyvosios dvasios sąjūdį. 1963 metais popiežiaus Jono XXIII paaukštintas monsinjoru. Romoje atsikūrus Lietuvių katalikų mokslo akademijai prel. Vytautas Balčiūnas buvo jos narys ir kurį laiką Centro valdybos sekretorius.

1963-iaisiais prel. V.Balčiūnas atvyko į Ameriką su ypatinga misija – rūpintis lietuvių dvasinių pašaukimų ugdymu. Jis važinėjo po visą Ameriką, vadovavo rekolekcijoms lietuvių parapijose, vyrų ir moterų vienuolynuose bei atskirose lietuvių grupėse.

Taip pat skaityti paskaitų, sakyti pamokslų ir vadovauti rekolekcijoms vykdavo į Kanadą, Italiją, Vokietiją, Angliją, Škotiją ir Australiją. Amerikoje prel. V. Balčiūnas sudarė veikliųjų lietuvių branduolį, įkūrė religinių knygų leidyklą “Krikščionis gyvenime” ir jai vadovavo. Ši leidykla išleido per 20 religinių knygų.

Susilpnėjus sveikatai, prel. V. Balčiūnas iš Villa Marija buvo perkeltas į Matulaičio slaugos namus ir čia praleido paskutiniuosius ketverius savo gyvenimo metus.
Prel. Vytautas Balčiūnas palaidotas Putname, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seselių vienuolyno Dangaus Vartų kapinėse.

© 2003 "XXI amžius"

šaltinis ]] ---> http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030613/atmi_01.html

Vytautas Balčiūnas - prelatas, teologijos mokslų daktaras

Atnaujinta Pirmadienis, 29 Rugpjūtis 2011 16:27  
Mes turime 26 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7418133
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners